2001 m. laureatė Marcelė Paulauskienė-Pigagaitė

„Liūdna būt man gyvenc  be dainų. Savo gyvenimo be jų neįsivaizduoju. Kadu  dainuoju, tai gyvenu“...
                                                                                (Marcelė Paulauskienė)                         

Liaudies dainininkė, Žiūrų etnografinio ansamblio vadovė.
Marcelė Paulauskienė-Pigagaitė gimė 1940 m. vasario 4 d. Žiūrų kaime. Mokėsi Perlojos aštuonmetėje mokykloje, Varėnos neakivaizdinėje vidurinėje mokykloje. Nuo 1971 m. iki 1995 m. dirbo Žiūrų kaimo bibliotekoje. Dirbdama bibliotekoje užrašinėjo dainas, patarles, priežodžius ir viską, ką atsimindavo. Aktyviai dalyvavo 1971 m. įsikūrusio Žiūrų etnografinio ansamblio veikloje. Pirmasis kolektyvo vadovas buvo Pranas Kalanta, o pagrindinė dainų vedančioji, repeticijų, programų ir išvykų iniciatorė ir organizatorė – Marcelė Paulauskienė. Ji nuo 1974 m. iki šiol vadovauja ansambliui ir yra kolektyvo „siela“, liaudies dainų pateikėja, atlikėja, rinkėja ir mokytoja. Iš jos dainas yra užrašinėję ne tik Varėnos rajono, bet ir Lietuvos folkloro ansamblių dalyviai, vadovai, moksleiviai, žymūs folklorininkai.
M. Paulauskienės vadovaujamas Žiūrų etnografinis ansamblis koncertavo TV, radijuje, išleido kompaktinę plokštelę ir 2 kasetes – „Žiūrų etnografinis ansamblis“, „Ir prapuolė ma dalalė“. Dalyvavo pasaulio lietuvių dainų šventėse, renginiuose „Skamba skamba kankliai“. 
Reikšmingiausias  įvykis Žiūrų folkloro ansamblio istorijoje – 2005 m. jis buvo įvardintas kaip geriausias 2004 m. kaimo folkloro ansamblis ir apdovanotas „Aukso paukštės“ statulėlė (nominacija įsteigta Lietuvos liaudies kultūros centro).
2001 m. M. Paulauskienei įteiktas Varėnos kultūros ir meno tarybos įsteigtas rajono kultūrai nusipelniusių žmonių apdovanojimas – „Sidabrinės bitės“ ženklas ir Savivaldybės kultūros premija.
2008 m. išleista Marcelės Paulauskienės dainų ir tautosakos rinktinė „Kur tas šaltinėlis, kur aš jauna gėriau“. Pratarmėje knygos redaktorė Loreta Sungailienė rašo: „Marcelės Paulauskienės surinkta ir pateikta etnografinė bei tautosakinė medžiaga – didžiulis tradicinės kultūros turtas, atspindintis ne tik josios paveldą, bet ir šiomis dienomis Žiūrų krašte gyvuojančią tradiciją. Ji nenutrūksta, nes nenuilstančioji Marcelė, kaip tikrasis kaimo tradicinės kultūros žiburys, šviečia ir ragina visus savo kraštiečius gyvenimą gražinti daina, papročiais, pasakojimais. Jos ir ansambliečių menamos bei atliekamos dainos žinomos daugeliui, besidominčių dzūkų krašto dainuojamąja tradicija“. 
kur tas saltinelisLeidinį „Kur tas šaltinėlis, kur aš jauna gėriau“ sudaro Žiūrų ansamblio moterų dainuotų ir tebedainuojamų 113 dainų (darbo, kalendorinės, jaunimo, meilės, vestuvinės, šeimos, karo ir rekrūtų dainos) ir smulkioji tautosaka (patarlės ir priežodžiai, orų stebėjimai). Kai kurias dainas Marcelė Paulauskienė užrašė iš savo motinos Juzės Pigagienės.
Žiūrų kaimo folkloro ansamblio vadovės Marcelės Paulauskienės dainų ir tautosakos rinktinė „Kur tas šaltinėlis, kur aš jauna gėriau“ bei ansamblio kompaktinė plokštelė „Aš kelaliu keliavau“ 2009 metais buvo pristatytos Varėnos viešojoje bibliotekoje.
Apie šį renginį Marija Sereičikaitė publikacijoje „Kur tas Marcelės šalcinėlis...“ rašė: „Kaimo savitumą, žmonių dainingumą įrodo ir neseniai išleista Marcelės Paulauskienės dainų ir tautosakos rinktinė „Kur tas šaltinėlis, kur aš jauna gėriau“. Knygelė – šių kraštų žmonių gyvenimo būdo atspindys. Autorė pasakojo, jog dainas, įdomius pasakojimus, patarles ar priežodžius ji užrašinėjo net grybaudama. Į mišką ji eidavo ne tik su krepšiu baravykams, o ir su rašikliu bei sąsiuviniu.“ (Ūkininko patarėjas. – 2009, geg. 23, p. 17).

    Už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą 2009 m. M. Paulauskienė buvo apdovanota Kultūros ministerijos premija.

Parengė Elene Glavickienė
Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja