Algis KAŠĖTA

Istorikas, Varėnos rajono meras, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys (1996-2015).
Algis Kašėta gimė 1962 m. gruodžio 20 d. Varėnos rajono Mergežerio kaime miškininko šeimoje. Mokėsi Mergežerio pradinėje mokykloje, Varėnos 1-ojoje (dabar – „Ąžuolo“ gimnazija) vidurinėje mokykloje, 1978-1980 m. – Varėnos 2-ojoje (dabar – „Ryto“ progimnazija) vidurinėje mokykloje, 1980-1981 – Vilniaus 31-ojoje profesinėje technikos mokykloje. 1982–1984 m. tarnavo tarybinėje armijoje. 1985 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą, kurį baigė 1991 m. ir įgijo istoriko specialybę. 1984–1988 m. dirbo Varėnos pūkų ir plunksnų fabriko „Merkys“ laboratorijoje laborantu, 1988–1990 m. – Varėnos rajono valdybos Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje kultūros paminklų apsaugos vyr. metodininku, 1990–1996 m. – Kultūros paveldo inspekcijoje (nuo 1995 m. – Kultūros vertybių apsaugos departamentas) Alytaus teritorinio padalinio vyr. inspektoriumi.  Dirbdamas kultūros paveldo inspektoriumi, A. Kašėta pradėjo moksliškai tirti rajono pokario istoriją. Viename savo interviu (Merkio kraštas. – 1993, bal. 10, p. 2) istorikas kalbėjo: „Rimtai dirbti panorau suvokęs, kiek kančių ir aukų lėmė sovietinis pokario genocidas. Man didelį įspūdį paliko dar iki Atgimimo slaptai skaitytos K. Girniaus ir J. Brazaičio knygos apie pokario partizanus (jas gavau iš draugų). Nors ir Atgimimo metais medžiagos rinkimas buvo tik kraštotyrinio lygio – važinėjau pas pokario partizanus, jų ryšininkus, gimines. Rinkau nuotraukas, spaudą, dokumentus. Pradėjau bendradarbiauti su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.“ Atsivėrus archyvams, A. Kašėta pradėjo juose ieškoti medžiagos apie Dzūkijos partizanus, rado informacijos apie kovą su partizanais, atsiskleidė autentiški partizanų dokumentai, dienoraščiai. „Ir tada ryžausi įkūnyti sumanymą – parašyti išsamią Pietų Lietuvos partizanų kovos istoriją“, - tame pačiame interviu kalbėjo A. Kašėta.  Straipsnius apie partizaninį karą Dzūkijoje (1944-1952), partizanų spaudą, pokario metus publikavo rajono laikraštyje „Merkio kraštas“, „Alytaus naujienose“, „Lietuvos aide“, „Dienovidyje“, „Laisvės kovų archyve“ ir kt. Knygoje „Senoji Varėna 600“ parašė straipsnį „Senosios Varėnos partizanai“ (p. 139-153).
A. Kašėta buvo Lietuvos istorijos instituto bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bendradarbis.   Knygos „Partizaninis karas Lietuvoje 1944–1953 m.“, dokumentų rinkinių „Laisvės kovos 1944–1953 metais“ (Kaunas, 1996), „Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD-MGB dokumentuose 1944–1953 metais“ (Kaunas, 1996) bendraautoris., leidinio „Laisvės kovų archyvas“ (1992-1996) redakcinės kolegijos narys.  Parengė leidimui A. Ramanausko-Vanago dienoraštį „Daugel krito sūnų…“, L. Baliukevičiaus „Partizano Dzūko dienoraštį“.
Politinėje veikloje dalyvauja nuo 1988 metų, buvo vienas Varėnos Sąjūdžio steigėjų, taip pat inicijavo Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą Varėnos krašte.
1996, 2000, 2004 , 2008 ir 2012 m. Varėnos-Eišiškių vienmandatėje rinkimų apygardoje A. Kašėta buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Seime buvo Nacionalinio saugumo (vėliau – Nacionalinio saugumo ir gynybos) komiteto pirmininko pavaduotojas. 2008-2010 m. – LR Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seime varėniškiams atstovavo beveik 20 metų. 2015 m. A. Kašėta tiesioginiuose merų rinkimuose buvo išrinktas Varėnos rajono meru.
A. Kašėta apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1997 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1997 m.), Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2004 m.), Šaulių žvaigžde (2008 m.), Valstybės sienos apsaugos tarnybos garbės ženklu „Už nuopelnus valstybės sienos apsaugai“ (2017 m.).

Parengė Elena Glavickienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja