Antanas KALANAVIČIUS

Antanas Kalanavičius gimė 1945 m. birželio 5 d. Sapiegiškės kaime netoli Nedzingės, Varėnos rajone. Vidurinę mokyklą baigė Nedzingėje, ten pradėjo rašyti eilėraščius. 1965-1968 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete bei Vilniaus pedagoginiame institute. Dirbo įvairius darbus – žurnalisto, darbininko, melioratoriaus. Visą laiką rašė eilėraščius. Daug eilėraščių paskelbta Varėnos rajono laikraštyje. Nuo 1965 m. jo eilėraščius publikavo „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“, „Mūsų gamta“, „Jaunimo gretos“ ir kt. Leidykloms A. Kalanavičius įteikė net keletą poezijos rinkinių ir knygelių, tačiau nė viena iš knygų nebuvo išleista. Suvokęs, kad didmiestis jį atstūmė, Antanas Kalanavičius grįžo į tėvų vienkiemį Sapiegiškėse. (1973 m.)
A.Kalanavičiaus poezijoje nėra tradiciškai suprantamų aktualijų, įvykių, pilietinių ir dorovinių pareiškimų. Tai tiesiog kalbėjimas apie žmones, apie save, nuotaikų, minčių, veiksmų ataudai, poelgio ir gesto matymas gamtovaizdyje, pagalvojimų ir pastebėjimų užrašai. Rašė jausdamas ir pažindamas kūrybinį foną, kitų poetų kūrybą ir jos vertybes, paisydamas subtiliausių permainų ir kartu nesitraukdamas iš savo vagos. Vertė rašto dirvą tikrai savotiškai, tardamas retus dzūkiško pakraščio žodžius nepakartojama tarsena.
Paskutiniuosius savo gyvenimo metus A. Kalanavičius praleido gimtajame vienkiemyje sykiu su savo motina, o po jos mirties vienas. Kasdien daug rašė. Mirė Antanas Kalanavičius 1992 m. rugsėjo 13. Palaidotas Sapiegiškės kaimo kapinaitėse. 

Po jo mirties kasmet birželį rengiami poeto atminimo vakarai Nedzingėje.
1994 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido pomirtinę A. Kalanavičiaus knygą „Ne akmenys guli“.
2005 metais išleista knyga „Nuošalės poetas“ , kurioje pateikiami Varėnos „Ryto“ vidurinės mokyklos abiturientų rašiniai apie A. Klanavičiaus savitą kūrybą.
Perpetua Dumšienės  knygoje ,,Dulkėto erškėčio ugny“(2012)  surinkta biografinė medžiaga apie poeto Antano Kalanavičiaus kūrybą ir gyvenimą.  Knyga vertinga tuo, kad ,,čia pirmą kartą pamėginta paaiškinti tą paradoksalų A. Kalanavičiaus kūrybos blokavimą, jo visišką nulėkimą į literatūros skliaustus, tuomet, kai nepalyginti drąsesnė bei sovietinei ideologijai pavojingesnė poezija Lietuvoje jau rasdavo sau leidybos terpę.“ (Rimvydas Stankevičius Užgyjantis randas. Respublika, 2012, kovo 28, p. 12). Nemažos vertės turi ir surinkti lietuvių rašytojų pasisakymai, recenzijos, rašytos apie A. Klanavičiaus kūrybą. Knygoje taip pat spausdinami A. Kalanavičiaus laiškai, esė, poeto interviu.
2015 metais išleista A. Kalanavičiaus eilėraščių rinktinė „Dvi saujos laiko“.
Apie Antano Kalanavičiaus gyvenimą ir kūrybą daugiau informacijos galima rasti Varėnos viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriuje. Čia yra parengta Antano Kalanavičiaus bibliografija, kurioje suregistruoti A. Kalanavičiaus eilėraščiai, skelbti periodikoje, rinkiniuose bei pateikta literatūra apie poetą ir jo kūrybą.