Antanas ŠIMUKONIS

Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką


Krivilių mokyklos įkūrėjas ir pirmasis mokytojas.
Antanas Šimukonis gimė 1909 m. Varėnos rajone Kamorūnų kaime, valstiečių šeimoje. Augo su keturiais broliais. Baigė vietos pradinę mokyklą, vėliau mokėsi lenkų okupuotame Vilniuje, baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją. Mokydamasis gimnazijoje įstojo į skautų organizaciją, kurios įkvėptas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Savo tėviškėje gimnazistas buvo labai rimta kultūrinė jėga, nes į kaimą atveždavo lietuviškų laikraščių, knygų, rengdavo vakarėlius, vaidinimus. 1932 m. „Ryto“ draugija jį paskyrė Giraitės kaimo skaityklos, kuri buvo įkurta vietoj uždarytos pradinės mokyklos, vedėju. Jo vadovaujamoje skaitykloje gyventojai taip pat galėdavo gauti lietuviškų knygų, laikraščių, kalendorių, pasiklausyti Kauno radijo stoties laidų. Jaunas ir labai energingas patriotiškai nusiteikęs Antanas Šimukonis netrukus įsteigė slaptąją lietuvišką mokyklą, pradėjo vaikus ir suaugusius mokyti lietuviškai skaityti ir rašyti, organizuoti įvairias lietuvių šventes. Policija greitai susidomėjo skaityklos vedėjo veikla ir vienintelis kaimo kultūros židinys 1936 m. buvo uždarytas. Tačiau lenkai apkaltino Antaną Šimukonį, kad jis slapta mokė vaikus net tada, kai skaitykla jau nebeveikė. Norėdamas išvengti represijų, jis skubiai išvyko į Vilnių, įstojo į Vilniaus universitetą, baigė tris teisės fakulteto kursus. Tolimesnes studijas sutrukdė karas.
1946 metais Antanas Šimukonis gauna paskyrimą ir raštišką leidimą steigti mokyklą Kriviliuose, Varėnos rajone. Patalpų nebuvo, teko mokyti valstiečio troboje. Jis vėl grįžta į gimtąjį kraštą – Kriviliai tik keletas kilometrų nuo jo gimtųjų namų. Į tuometinę mokyklą susirinko beveik šimtas būsimų mokinių. Patikrinęs žinias, suskirstė į keturias klases ir pradėjo mokslo metus. Pradžioje dirbo dviem pamainomis. Pirmosios klasės mokiniai visiškai nemokėjo lietuviškai, o kiti mažai ką gebėjo. Vaikai, atėję į mokyklą, tarpusavy daugiausia šnekėjosi gudiškai, nes taip kalbėjo jų šeimose. Didelių Antano Šimukonio pastangų dėka ilgainiui Kriviliuose buvo įsteigta septynmetė mokykla. Jis tapo mokyklos direktoriumi ir jai vadovavo beveik trisdešimt metų, o išėjęs į pensiją iki mirties dirbo istorijos mokytoju.
Antanas Šimukonis mokėjo labai daug visokių istorijų, būdavo galima jo klausytis ištisą dieną, visada rasdavo kalbą ir su senu, ir su jaunu. Jis mylėjo žmones, ir jį visi mylėjo ir gerbė. Antanas Šimukonis buvo aktyvus meno saviveiklos dalyvis, mokėjo daug lietuvių liaudies dainų, mėgo ne tik dainuoti, bet galėjo atmintinai deklamuoti ištisus Homero „Iliados“ puslapius ir ne tik jos... Mokydamas Lietuvos istorijos, sugebėjo perteikti žinias, kad sužadindavo mokinių domėjimąsi ir pasididžiavimą savo krašto praeitimi.
„Lietuvybę ir Lietuvą gynė visomis galimomis priemonėmis“, - teigė istorikas pedagogas Vidas Abromaitis, gerai pažinojęs kolegą asmeniškai. Antanui Šimukoniui lietuvybė buvo jo likimas, jo gyvenimas, jo didysis tikslas, jis buvo atsparus visiems politiniams vėjams. Pedagogas buvo švietėjas, ryškiausias kultūros šviesulys keturiasdešimt penkerius metus, išdirbo vienoje vietoje, nesiblaškydamas, neieškodamas palankesnių sąlygų. Visa esybe jis kūrė apie save pozityvią, kultūringą atmosferą, gražią aplinką, daug dirbo ir kartu su moksleiviais, nesibodėjo jokio darbo. Buvo užveisęs prie mokyklos ištisus gėlynus, visada jautėsi reikalingas savo kaimui. Antanas Šimukonis nesukūrė savo asmeninio privataus gyvenimo, todėl brangiausia jam taip ir liko Tėvynė. Jis prisipažino, jog per visą savo gyvenimą buvęs laimingiausias, kai lenkai paliko Vilnių ir jo gimtąjį kraštą, kuriam pedagogas paskyrė visą savo gyvenimą, talentą, fizines ir dvasines savo galias. Tą ypatingą dvasinę ramybę, tą gerumą, tą ištikimybę Lietuvai ir išsinešė. Iki mirties Antanas Šimukonis buvo negęstančios meilės gimtajam kraštui ir jo žmogui, lietuviškam žodžiui, dainai, eilėraščiui, pasakai, medžiui, gėlei... versmė. Jis mokėjo mylėti Tėvynę, uoliai jai tarnavo, išliko visais laikais ištikimas.
1965 metais Antanui Šimukoniui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas.
Mirė 1991 m. palaidotas Kamorūnų kapinėse.
Krivilių bendruomenės patalpose (buvusioje Krivilių mokykloje) veikia šios mokyklos Garbės Direktoriui ir mokytojui Antanui Šimukoniui paroda “Žmogus – kaip šaltinis“. Parodą bendruomenei padovanojo Antano Šimukonio brolio anūkas Donatas Šimukonis, tai stendai, kuriuose eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, bei straipsnių ištraukos supažindina su Antano Šimukonio vaikyste, mokymosi bei mokytojavimo laikotarpį.

Parengė Zita Varanavičienė
Krivilių bibliotekos bibliotekininkė