Česlovas SKARŽINSKAS

Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, publicistas, leidėjas ir redaktorius
Č. Skaržinskas gimė 1956 m. birželio 20 d. Varėnos rajone, Kuciūnų vienkiemyje. Baigė Merkinės R. Mizaros vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete – žurnalistiką. Daugiau kaip trisdešimt metų dirbo korespondentu ir apžvalgininku „Komjaunimo tiesos“, „Respublikos“, „Ūkininko patarėjo“, „Lietuvos žinių“ redakcijose. Buvo „Šalčios“, „Trakiečių rūpesčių“, „Dainavos žodžio“ ir „Valstiečių laikraščio“ vyriausiasis redaktorius.
Su žemės ūkio ministerija parengė ir išleido knygas: „Ateitis prasideda šiandien“ (2011), „Gražiausios Lietuvos kaimo turizmo sodybos“ (2012), „Lietuvos tautinis paveldas“ (2012).
Parengė ir išleido garsios Dzūkijos (Burokaraisčio kaimas, Varėnos rajonas) žolininkės Onos Vaškelevičiūtės-Zakarauskienės knygą „Dzūkijos žolelės gydo“ (2012).
Pirmuosius eilėraščius parašė mokykloje. Č. Skaržinskas savo kūrybą yra spausdinęs „Švyturyje“, „Jaunimo gretose“, „Literatūroje ir mene“ ir daugelyje kitų leidinių. Daug metų jo eilėraščiai buvo spausdinami Varėnos rajono laikraščio literatūriniame puslapyje „Saulės takas“. 1999 m. išleista Česlovo Skaržinsko pirmoji poezijos knygelė „Lietus ir muzika, neturinti namų“.  Jo kūrybai būdingi gimtojo krašto, vaikystės motyvai, joje jaučiamos dramatinės gaidos. Apybraižų, esė, pokalbių knyga „Šiaurės vėjo smėlynai“ dienos šviesą išvydo 2007-aisiais. Pats autorius knygoje spausdinamus kūrinius įvardija kaip pasakojimus apie senąjį ir naująjį Lietuvos kaimą, apie žmones, išsaugojusius tradicijas, papročius, apeigas. Knygoje pateikti pasakojimai apie gamtininką Eugenijų Drobelį, Merkinės kraštotyros muziejaus įkūrėją mokytoją Juozą Vitkų ir Juozą Kaupinį, buvusią Gudakiemio kaimo bibliotekininkę Mariją Skerniškytę, Mardasavo kaimo bendruomenę ir kt.
„Palėpėje, į kurią atsėlina vakaras“(2017) – trečioji Č. Skaržinsko knyga, kurioje jis išbandė jam nesvetimą publicistikos žanrą. Šioje knygoje Č. Skaržinskas rimtai, lyriškai ir per humoro prizmę pažvelgė į Lietuvos sovietmečio palikimą, Atgimimo laikus bei dabartį. Jo knygos personažai – gyvenimo kelyje sutikti žmonės. Česlovas mielai rašo apie Dzūkiją, tėvą, motiną, kaimynus, apie partizanus Ivanauskus, ūkininkus Vytautą ir Dalią Raulonius, mokytoją Antaną Čapliką, , liaudies dainininkę Oną Pašukonytę-Jauneikienę, seniausią Gudakiemio gyventoją Adelę Žėkienę, audėją Vladislavą Gudelionienę apie Dzūkijoje ir Aukštaitijoje kuriančius fotomenininkus brolius Algimantą ir Mindaugą Černiauskus, Varėnoje redaktoriaujantį vieną žymiausių šių dienų humoristų Aloyzą Tendzegolskį, Dzūkijos talentų globėją – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorių Petrą Zurlį , poetą Stasį Stacevičių ir kt. Su vienais teko drauge dirbti, su kitais – įvairūs likimo keliai kitaip suvedė. „Parašiau apie žmones, kuriuos, manau, gerai pažinojau,“ – sakė autorius. Nevengiama istorinių faktų, datų. Iš jų galima būtų sudaryti Gudakiemio, Merkinės ir kitų vietovių, apie kurias rašoma, istoriografiją. Varėniškiams ši knyga buvo pristatyta 2017 m. balandžio 6 d. Varėnos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Parengė Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos, kraštotyros skyriaus bibliografė