Fotografas ir knygų leidėjas Julius VAICEKAUSKAS

Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970, meno kūrėjo statusas   suteiktas 2005 metais.

Gimė 1939 m. vasario 24 dieną Slabadoje, Ukmergės rajone. 1946-1957 metais mokėsi Lyduokių vidurinėje mokykloje, 1957-1962 - studijavo Vilniaus universitete (žurnalistikos specialybė), 1964–1967 metais dirbo Medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinėje taryboje, 1967-1968 – Gamtos apsaugos komiteto technikas, 1968–1973 - žurnalo „Moksleivis“ fotokorespondentas, 1976 – Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografas, 1976-1991 – laisvas fotomenininkas, nuo 1991 – IĮ „Atmena“ savininkas.
Fotografuoti pradėjo 1958 m., studijuodamas Vilniaus universitete. Surengė asmeninių parodų Lietuvoje (Vilniuje 1970, 1980, 1989, 2014) Panevėžyje 1982, Kaune 1990, Merkinėje 2005, Perlojoje 2008) ir užsienyje (Demine, Vokietija 1982, Petropavlovske - Kamčatske, Rusija, 1987). Iš viso dalyvavo daugiau kaip 150 grupinių parodų. Didžiojo prizo, 2 aukso, 2 bronzos medalių laimėtojas. Apdovanotas įvairiais diplomais ir prizais. Jo fotografiniam braižui būdingos “neapribotos” panoraminės erdvės ir platumos. 1969–1999 m. autorius  važinėdamas po Lietuvą sukūrė ne tik mūsų krašto vaizdų, bet fiksavo ir įvykius, miesto šventes, vaikų bei suaugusiųjų portretus. Jo sutiktas žmogus tarsi artimas autoriui, rodos, tarp jų neįsiterpia fotoaparatas, žvilgsnis dažniausiai tiesus, atviras, o emocija nesuvaidinta. Mes tarsi tampame liudininkais jaukaus bendravimo, atsiranda intymumo jausmas. Tai, aišku, žavi ir paperka.
Julius Vaicekauskas 1986 metais paliko Vilnių ir atsikėlė į Perloją. Kodėl pasirinko būtent Perloją? „Lietuvą esu išmaišęs skersai išilgai. Kai pasiklojęs žemėlapį, ieškojau naujos gyvenimo vietelės, ne Perloja buvo patraukliausia tarp mane sudominusių kelių bažnytkaimių. Tačiau netyčia sutiktas vienas perlojiškis pasiūlė nebrangiai pirkti seną namą. Antras atsitiktinumas – vartydamas senus negatyvus, išvydau būtent tos pirkios kampą, kažkada paties fotografuotą“.- sako J. Vaicekauskas. (I. Leonavičiūtė Trobelėje ant vištos kojelės // Lietuvos žinios, 2000, spal. 17). Perlojos kaime užsiima knygų, bloknotų, vokų ir dailininkų darbų leidyba. Jam talkininkauja žmona dailininkė Margarita Jasilionytė - Vaicekauskienė.
Knygos su J. Vaicekausko nuotraukomis: fotografijų albumai „Lietuvos fotografija“ („Lietuvos fotografija“ 1974 m. – sudarytojas J. Vaicekauskas), leidiniai „Lietuvos TSR nacionaliniame parke“ (su Leonardu Grudzinsku, 1977) ir „Jei iš Vilniaus keliausi“ (su Česlovu Kudaba, 1979), J. Vaicekausko nuotraukomis iliustruota knyga apie poetą Antaną   Kalanavičių   Perpetua Dumšienės „Dulkėto erškėčio ugny“ ir kt. (iš viso virš 20 knygų ).
Knygos, kurioms iliustracijas ir dizainą sukūrė J. Vaicekauskas: „Merkio lieptai“ I – II dalys (2004, 2007), „Linguojantys Merkio lieptai“(2013), Aloyzo Tendzegolskio „Absurdo sapnai“ (2005), „Tūkstantis ir viena naktis“ (2006), Varėnos jaunimo kūrybos knygelė „Aš norėjau bijot“ (2005), Marcelės Paulauskienės dainų ir tautosakos rinktinė „Kur tas šaltinėlis, kur aš jauna gėriau“ (2008) ir kt.
Norintiems geriau susipažinti su J. Vaicekausko kūryba, pravartu paskaityti žinomo rusų literatūros, kino ir televizijos kritiko Levo Aninskio apybraižų apie lietuvių fotografiją knygą „Saulė šakose“. Apie Julių Vaicekauską, kaip vieną ryškiausių Lietuvos fotografų, rašo Algimantas ir Mindaugas Černiauskai straipsnyje „Žodis apie Julių Vaicekauską“ (Dainava, 2003, Nr. 1, p. 40-41) ir kt.

Parengė Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė