Jonas STALIULIONIS

Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką

Literatas, Lietuvos sąjūdžio Varėnos rajono tarybos laikraščio „Varpilė“ (1989-1990) redaktorius
Gimė 1943 m. Nemaitonių kaime, Kaišiadorių rajone. Lankė Vaitkūnų pradinę, vėliau Užuguosčio septynmetę mokyklą. Į Stakliškių vidurinės mokyklos aštuntą klasę atėjo 1959 m. Tais metais parašė savo pirmąjį eilėraštį „Padūkus vėtra šiaušia stogą“. Gavęs brandos atestatą, 1963 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universitete lituanistiką. Tais pačiais metais buvo paimtas į tarnybą sovietinėje armijoje. 1966 metais vėl tapo studentu. 1969 metais perėjo mokytis į neakivaizdinį skyrių ir įsidarbino Karapolio aštuonmetėje mokykloje (Trakų r.) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju.
1975 metais persikėlė į Varėnos rajoną. Panočių vidurinėje mokykloje dirbo karinio parengimo vadovu ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Po metų atvažiavo į Varėną, profesinėje technikos mokykloje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1979 metais birželio mėnesį įsidarbino „Raudonojoje vėliavoje“ atsakingu sekretoriumi, vėliau – laiškų ir masinio darbo skyriaus vedėju. Atgimimo laikais, keičiantis laikraščio profiliui, liko „Merkio krašto“ korespondentu. 1995 metais buvo atleistas, tų pačių metų rudenį pradėjo dirbti Varėnos sporto mokyklos stalo teniso treneriu. 2005 metais išėjo į pensiją.
Sąjūdžio iniciatyvinė grupė Varėnoje susibūrė 1988-ųjų liepos viduryje. Jonas Staliulionis, dirbdamas rajono laikraščio „Merkio kraštas“ korepondentu, parengė nemažai rašinių apie Atgimimo eigą rajone. „ O mano, kaip „Merkio krašto“ korespondento, pasikalbėjimas Kabeliuose su 1918 metų savanoriu Romualdu Valentukevičiumi įpūtė patriotinių jausmų, ir aš dažnai su būreliu varėniškių važiuodavau į Vilnių saugoti ir ginti nuo sovietų agresijos pagrindinių mūsų simbolių“ - prisimena J. Staliulionis. 1988 ir 1989 metais „Merkio kraštas“ buvo Sąjūdžio ir apskritai Atgimimo idėjų propaguotojas. Tačiau triskart per savaitę išeinantis „Merkio kraštas“ jau nepajėgė spausdinti tiek rašinių, kiek gaudavo iš Atgimime dalyvavusių krašto žmonių. Todėl Sąjūdžio rajono skyriaus taryba ryžosi leisti savo laikraštį pavadinimu „Varpilė“. „Varpilės“ numerius redagavo Jonas Staliulionis.
J. Staliulionis pasidalino prisiminimais apie „Varpilę“: „Vos užgimęs Sąjūdis įsiūbavo Lietuvą, ir visi šviesesni žmonės graibstyte graibstė laisvą spaudą, nekantriai laukdavo „Atgimimo bangos“ su Vytautu Landsbergiu. Tada mitingai vykdavo ne tik Vilniuje, bet ir Varėnoje. Varėnos sąjūdininkai dažnai rinkdavosi aptarti politinės situacijos, padiskutuoti aktualiais Lietuvos nepriklausomybės klausimais. Taip besirutuliojant įvykiams pribrendo laikas ir rajonų Sąjūdžio laikraščiams. Ir varėniškiai į sąjūdžio būstinę nešė straipsnius laikraščiui, kurį buvo nuspręsta vadinti „Varpile“. Taip vadinosi kadaise Varėnos senamiestyje stovėjusi Vytauto pilis. O atsakingasis Varėnos Sąjūdžio sekretorius Sigitas Arnauskas juos dėjo į segtuvą ir ieškojo redaktoriaus. Tai jis 1989 metų rugpjūčio pradžioje atėjo pas mane į „Merkio kraštą“ ir pasiūlė tapti „Varpilės“ redaktoriumi. Aš iš karto net negalvojęs sutikau. Mat labai troškau prisidėti prie Lietuvos atgimimo. Išeidamas Sigitas palinkėjo sėkmės, o svarbiausia kuo greičiau pradėti darbą. Susiradau mašininkę ir pradėjau redaguoti atneštus rašinius. Paskui nuėjęs į spaustuvę, užsisakiau laikraščio maketavimo blankų, pasikalbėjau su žaviomis spaustuvės merginomis Angėle Čeniene ir Dana Sakavičiene, sutikusiomis imtis šio techninio darbo. Sąjūdžio laikraštį rinkti teko išklerusiu linotipu, ir klaidos pylėsi lyg iš gausybės rago. Sunku būdavo jas „išlesioti“. Todėl į talką pasikviečiau rajone žinomą lituanistę Juliją Kavaliauskienę. Mokytoja buvo kruopšti ir atidi ir klaidų pavykdavo išvengti. Iš viso išleidau vienuolika „Varpilės“ numerių. Pusė jų buvo dvigubi. Mat Sąjūdžio pakilimo laikais atsirado nemažai korespondentų, norinčių viešai tarti savo žodį.“
„Varpilė“ spausdino politinių kalinių ir tremtinių atsiminimus, istorikų Vido Abromaičio ir Algio Kašėtos, rašytojos Emilijos Liegutės, Sigito Arnausko, Vytauto Gutausko ir kitų sąjūdininkų rašinius.
„Nuo tų dienų prabėgo trisdešimt metų. Laikas, plasnodamas vėjo sparnais, nunešė toli, iš atminties išdilo daugelis žmonių vardų, įvykių, atsitikimų... Ir aš jau tik prigesusiomis akimis, pavartau vieną kitą „Varpilės“ numerį, pasidžiaugiu kokiu nors anų laikų sentimentu.“ – sako J. Staliulionis.

                 Parengė Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė