Kazys BARYSAS

Knygnešys, daraktorius.
Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu.
Spaudos draudimo metais  (1864-1904)  lietuviškas žodis buvo gyvas tik žmonių, vadinamų knygnešiais, dėka. Tuo sunkiu lietuvių tautai metu, Dzūkijos žmonės taip pat neliko nuošalyje, aktyviai kovojo prieš rusinimą, platindami ir skaitydami uždrauską lietuvišką spaudą, steigdami slaptas mokyklas.  Vienas iš žymiausių knygnešių Merkinės apylinkėse buvo Kazys Barysas.
K. Barysas gimė  1867 m. kovo 6 d. (vasario 22)  Gudakiemio kaime valstiečio šeimoje, tėvai turėjo 10 ha ūkį. Buvo vidutinio ūgio ir ne per didelės sveikatos. Vaikščiodavo su lazdele, nes buvo raišas: dar mažam nuo voties pritraukė koją.  Gerai mokėjo lietuviškai ir rusiškai skaityti bei rašyti. Susirinkusiems vyrams jis mėgdavęs laikraščius garsiai paskaityti.
1890 m. į Merkinės parapiją atvykus vikarui Konstantinui Jagminui, Kazys Barysas tuoj pat tampa vienu iš uoliausių jo padėjėjų - draudžiamosios lietuviškos spaudos platintoju Merkinės apylinkėse. Iš pradžių daugiausiai platindavo religinę literatūrą: maldaknyges, giesmynus ir kt. Parapijoje buvo paplitę lenkiškos maldaknygės, iš kurių žmonės skaitė maldas, dažnai gerai nesuprasdami. Vikarui K.Jagminui pasiūlius pradėjo lenkiškas maldaknyges keisti į lietuviškas. Neturtingiems išdalindavo dovanai. K. Barysas ne tik platindavo knygas, bet ir mokė kaimo vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti - daraktoriavo. Žmonės, kuriems vaikystėje teko pas jį mokytis, prisimindavo buvus ūmaus būdo, mažakalbį, gana griežtą.
Artimiausiais K. Baryso bendradarbiais buvo to paties kaimo valstiečiai Jurgis ir Martynas Miliai. Valsčiaus kaimuose buvo nurodyta prie kiekvienos trobos prikalti lentelę su savininko vardu ir pavarde, parašyta rusų kalba. J.Miliui pasiūlius abu pradėjo perrašinėti ir keisti lenteles lietuviškomis. Žandarai įtarė, kad tai jų abiejų darbas. Jau anksčiau jis buvo įtariamas draudžiamosios spaudos platinimu ir skaitymu.  Apkaltinti kurstymu prieš caro valdžią ir uždraustos spaudos platinimu, J. Milius ir K. Barysas buvo areštuoti ir nuvežti į Trakų kalėjimą. Kalėjime vyrai išsėdėjo šešis mėnesius, bet byla dėl kaltės įrodymų trūkumo nebuvo sudaryta. Paleisti iš kalėjimo abu pėsti žiemos keliu parėjo iš Trakų į Varėną. Tai buvusi sunki kelionė raišam,  su medine koja žmogui.
1905 m. K. Barysas  rinko parašus po peticija carui dėl Lietuvos autonomijos ir lietuvių kalbos įvedimo pradinėse mokyklose.
Kazys Barysas mirė 1922 spalio 9 d. Palaidotas Merkinės kapinėse.
1940 metais Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune buvo pastatytas paminklas, pavadintas „KNYGNEŠIŲ SIENELE“. Trijose granito lentose iškaltos pavardės šimto žmonių, aktyviai pasidarbavusių lietuviškos spaudos draudimo laikmečiu. Pirmoje lentoje įrašyti sunkiai nukentėjusieji knygnešiai, antroje – pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai, trečioje – labai pasižymėję knygnešiai. Čia yra įrašyta ir Kazio Baryso pavardė. 1950 metais okupacinė valdžia paminklą nugriovė. Atkūrus Nepriklausomybę paminklas 1997 metais buvo atstatytas.