Teofilija Dragūnaitė - Vaičiūnienė

Varėnos viešosios bibliotekos skaitykloje sausio mėn. veikė spaudinių paroda „Gyvoji prieškario teatro legenda“, skirta aktorės Teofilijos Vaičiūnienės 115 –osioms gimimo metinėms paminėti.

T.VaiciunieneTeofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė gimė 1899 metais sausio 10 d. Aukštakalnyje, Varėnos valsčiuje. Jai vienai iš pirmųjų mūsų krašto moterų pavyko prasiskverbti į šviesą, sulaužyti amžiais nusistovėjusias tradicijas. Pradžios mokyklą lankė Dusmenyse, vidurinio mokslo ir vaidybos žinių sėmėsi Petrograde. 1918-1920 lankė privačią P. Gaideburovo vaidybos studiją, imperatoriškąją Aleksandros teatro dramos mokyklą. Su šiuo miestu susijusi ir jos aktorinės biografijos pradžia: čia, lietuvių klubo scenoje, ji debiutavo H. Zudermano „Joninėse“.
1920 m. grįžo į Vilnių. Lenkams okupavus Vilniaus kraštą, atvyko į Kauną. 1920-1922 metais buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos vaidyklos aktorė, 1922-1940 – Valstybės teatro aktorė. Likimas lėmė dalyvauti pirmajame lietuviško profesionalaus teatro spektaklyje „Joninės“ 1920 metais. „Joninėse“, statytose Petrograde, vaidino dvarininko dukterį, o Kaune J. Vaičkus paskyrė pačios dvarininkės Kristinos vaidmenį. Nuo 1940-ųjų iki 1957-ųjų – LTSR dramos teatro Vilniuje aktorė.
T. Vaičiūnienė sukūrė per 100 vaidmenų lietuvių bei užsienio autorių dramos spektakliuose, tapo Lietuvos nusipelniusia artiste. Ji vaidino H. Zudermano, S. Čiurlionienės-Kymantaitės, N. Gogolio, V. Šekspyro, A. Ostrovskio ir kitų autorių pjesėse. T. Vaičiūnienė scenoje buvo romantiška ir lyriška, temperamentinga ir nuoširdi. Mylimiausi jos vaidmenys buvo Aksiušos rolė A. Ostrovskio „Miške“, Varia A. Čechovo „Vyšnių sode“.
T. Vaičiūnienė yra parašiusi dvi atsiminimų knygas: „Scena ir gyvenimas“ bei „Literatūros ir meno pasaulyje“, periodikoje paskelbusi daug straipsnių apie įdomiai ir prasmingai nugyventus metus, sutiktus žymius žmones. Iki pat paskutiniųjų dienų aktorė gyveno aktyvų gyvenimą, mėgo bendrauti, brandino naujus kūrybinius sumanymus.
Teofilija Vaičiūnienė mirė 1995 metais rugsėjo 9 dieną, eidama 97-uosius metus. Palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Parodoje - T. Vaičiūnienės atsiminimų knygos „Scena ir gyvenimas“ (1975) ir „Literatūros ir meno pasaulyje“ (1986).  Pirmąją knygą sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje autorė pasakoja apie save, o antrojoje pateikia atsiminimus apie savo vyro Petro Vaičiūno gyvenimą ir kūrybą. „Ši T. Vaičiūnienės knyga iš esmės buvo pirmoji atsiminimų kregždė mūsų teatrinėje literatūroje“ (I. Aleksaitė Be grimo, p. 205).
Knygą „Literatūros ir meno pasaulyje“ sudaro keturi skyriai. Pirmajame autorė pasakoja apie savo kelią į gyvenimą ir sceną; antrajame – apie lietuvių profesionalaus teatro gimimą, jo pradininkus, režisierius, aktorius; trečiajame – apie savo vyrą rašytoją Petrą Vaičiūną. Ketvirtasis skyrius – gyvai, šiltai parašyti etiudai apie Vaičiūnų šeimos bičiulius, žymius mūsų rašytojus (Maironį, Juozą Tumą-Vaižgantą, Balį Sruogą, Vincą Krėvę) ir dailininkus (J. Zikarą, V. Didžioką, R. Jakimavičių ir kt.).
Parodoje eksponuojama Irenos Aleksaitės knyga „Be grimo: šelmiški prisiminimai“ (2004), kurioje yra skyrelis „Teofilija“ , skirtas prisiminimams apie aktorę T. Vaičiūnienę bei Vlado Žuko knyga „Prisiminimų puslapiai: pažinti kultūros žmonės“(2002), kurioje įdėtas straipsnelis „Pasikalbėjimai su Teofilija Vaičiūniene“.
Parodoje pateikiamas Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus darbuotojų sudarytas aplankas „Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė spaudoje“. Čia surinktos straipsnių apie T. Vaičiūnienės gyvenimą ir kūrybą, skelbtų periodinėje spaudoje, kopijos. Tai- Jono Užurkos „Aktorę Teofiliją Dragūnaitę – Vaičiūnienę prisimenant“ (Lietuvos aidas.- 2011, rugpj. 27), prof. Prano Buckaus „Aktorė iš Aukštakalnio“ (Merkio kraštas.- 2001, rugs. 20, ), Reginos Lopienės „Legenda buvusi ir liks“ (Gimtasis kraštas.- 1995, rugs. 14) ir kt. Dauguma straipsnių - tai pokalbiai su pačia aktore: „Reikia ieškoti gero net pačiame didžiausiame blogume“ (Lietuvos rytas, 1994, kovo 11), „Teofilija Vaičiūnienė: „Nenoriu prarasti liepų už lango“...(Tiesa, 1993, sausio 29), „Esu labai laiminga“ (Lietuvos aidas, 1994, saus. 8), „Nors iki mano šimtųjų metinių“ (Diena, 1995, geg. 11) ir kt. Aplanką papildo bibliografės Laimutės Cibulskienės sudarytas literatūros sąrašas, skirtas T. Vaičiūnienės gyvenimui bei kūrybinei veiklai.

                                                                           Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė