Vaclovui Muraškai – 100 metų

V. Muraška filme

Vaclovas Muraška gimė 1914 m. kovo 24 dieną Senojoje Varėnoje, lentpjūvės darbininko šeimoje. Nelengva buvo Vaclovo Muraškos vaikystė. Anksti netekęs tėvo, jau būdamas paaugliu, susidūrė su karčia ano meto gyvenimo dalia. Kuklaus motinos uždarbio neužtekdavo sumokėti už mokymąsi gimnazijoje, ir Vaclovas buvo priverstas pats pelnytis duonos kąsnį. Besimokydamas Alytaus gimnazijoje pajuto, kad jo pašaukimas – dirbti teatre.

1932-1934 metais V. Muraška mokėsi Kauno meno mokykloje bei Kino ir teatro studijoje (vadovas J. Vaičkus), 1939-1939 metais   - Darbo rūmų vaidybos studijoje ( abi Kaune).
Pirmuosius aktoriaus žingsnius žengė 1939 metais susikūrusiame Kauno Profsąjungų teatre. 1939 – 1960 metais (su pertraukomis) Vaclovas Muraška – Kauno dramos teatro aktorius. Čia jis sukūrė sudėtingo charakterio personažus tokius, kaip Kazokas   („Raitelių Pirmoji“), Komendantas („Dvidešimtas pavasaris“) Radžebėjus ( „Keistuolis“) ir kt.
Valstybiniame Vilniaus dramos teatre vaidino 1960-1966 metais. Čia jis debiutavo   R. Juknevičiaus režisuotame spektaklyje „Maskaradas“(1960), kuriame atliko Arbenino vaidmenį. Sukūrė tokius įsimintinus vaidmenis kaip Enstrangas („Šmėklos“ ), Rapolas Daunys K. Kymantaitės režisuotame spektaklyje „Kraujas ir pelenai“. Turbūt ne vieno žiūrovo atmintin įstrigo ir spektaklyje „Dugne“ matyta stamantri V. Muraškos-Satino figūra, tarytum bylojanti ,,apie būtinybę ne pasigailėjimą reikšti žmogui, o visų pirma gerbti jį, nes jis gyvenąs „dėl geresnio rytojaus“ (Lietuvių tarybinis dramos teatras 1957-1970, Vilnius, 1987, p.42).
1966 m. balandžio mėnesį V. Muraška atėjo dirbti į Valstybinį televizijos ir radijo komitetą. Televizijos ekranuose žiūrovai V. Murašką matė Gojos („Kapričio“), Ribero (Juokingoji tragedija“), Majoro („Dangaus vidurys“) ir kituose vaidmenyse.
Iš viso aktorius Vaclovas Muraška sukūrė daugiau kaip 150 vaidmenų, charakterio sodrumo kupinų, valingų, emocingumo nuspalvintų. Apie tai, kokius jis sukūrė vaidmenis galima rasti knygose „Lietuvių tarybinis teatras 1940 – 1956“ (1979) , „Lietuvių tarybinis dramos teatras 1957 - 1970“(1987) ir „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (XV tomas, p. 597).
Negalima nepaminėti, kad jis buvo ir visų Lietuvos žemdirbių numylėtiniu Jeronimu Pasakoriumi, kurio sekmadienio vakarais, įsijungę radijo imtuvus, nekantriai laukdavo iš laukų sugrįžę kaimo gyventojai. Tūkstančius laiškų žemdirbiai siuntė Jeronimui Pasakoriui, juose atverdavo savo širdį, guodėsi dėl nesėkmių. Ir V. Muraška – Jeronimas Pasakorius – niekada neapvylė savo klausytojų: jis buvo visada kartu su žemdirbiais, gyveno jų rūpesčiais ir džiaugsmais.
V. Muraška vaidino ir kine. Sukūrė vaidmenis šiuose kino filmuose: „Adomas nori būti žmogumi“, „Tas prakeiktas nuolankumas“, „Herkus Mantas“, „Tadas Blinda“, „Kanonada“.
Vaclovas Muraška mirė 1973 kovo 6 dieną.
Apie tai, kad Vaclovas Muraška buvo tikras scenos meistras patvirtina ir šie jo bendradarbių išsakyti žodžiai nekrologe: „...Vidutinio ūgio, kresnas, žilstelėjusiais plaukais jis praverdavo redakcijos duris, pasiimdavo laidos tekstą ir, pasukęs studijos link, įdėmiai skaitydavo... O netrukus jau skambėdavo jo sodrus balsas, sukosi magnetofono juosta – eterin ruošėsi naujas personažas, aktoriaus išjaustas, jo meno jėgos sukurtas“ (Vaclovas Muraška:[nekrologas] // Kalba Vilnius, 1973, kovo 9 , p.2)

Parengė Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė