Dramaturgas, režisierius, poetas

Dzūkijos kaimely mažutėj trobelėj
Audringąją naktį aš atsiradau.
Lyg tamsus šešėlis, bežadis, bevardis,
Gyvenimo kelią vien skurdžiai bridau.

                           
Juozas Gaidys

 Juozas Gaidys gimė 1908 m. balandžio 10 d. Margionių kaime. Nuo pat vaikystės jis linko į mokslus, bet aštuntadalis valako nepajėgė išmaitinti gausios šeimos ir jam teko piemenauti. Visas Juozo mokslas – keturios pradinės Margionių mokyklos klasės ir pusantro mėnesio, praleisto lietuviškoje Vilniaus mokytojų seminarijoje. 1939 m. Vokietijai užpuolus Lenkiją, J. Gaidys mobilizuojamas į lenkų kariuomenę, patenka į vokiečių nelaisvę, iš kurios pavyksta pabėgti. Sugrįžęs į gimtuosius Margionis, nugriebęs laisvą minutę nuo darbų, jis skaito knygas, rašo eilėraščius, kuria dainas. Taip gimė Juozo Gaidžio pirmoji pjesė „Ašarų pakalnė“. Ji buvo suvaidinta 1941 m. birželio 20 d. Kazio Saulevičiaus klojime. „Nors dirbau sunkiai, teko ir naktimis, šeimyninių rūpesčių taip pat nemažai turėjau.bet pasiryžau parašyti keturių veiksmų pjesę „Ašarų pakalnė“. Į laukus važiuodamas dirbti ar arklį ganyti, visuomet prie savęs turėdavau rašalinę su rašalu, plunksną ir sąsiuvinį; arklys ilsėdavosi, o aš rašydavau; o ganydamas – visą laiką rašydavau... Margionyse nebuvo žmogaus, kuris galėtų vadovauti saviveiklai, organizuoti aktorius, ir režisuoti privalėjau aš pats,“ - prisimena savo dienoraščiuose Juozas Gaidys. „Kodėl pas mus šita „Ašarų pakalnė“ atsirado? Šita „Ašarų pakalnė“ atsirado iš mūsų pačių gyvenimo, ir viskas, kas joje rodoma – būtas dalykas. Dokumentinis dalykas. Apart to, kad liaudis aukojasi, ji nori palikti ateinančioms kartoms, kad žinotų, kaip mes gyvenom“, - kalbėjo J. Gaidys 1984 metais.
Po karo J. Gaidys vėl ėmėsi organizuoti jaunimą naujiems spektakliams. Taip kluone buvo pastatyti ir suvaidinti spektakliai: „Gieda gaideliai“, „Vyšnių sodas“, „Likimo keliais“ „Obelys žydi“, „Motinos meilė“ ir kiti. Režisierius su Margionių kaimo artistais pastatė 19 įvairių teatro vaidinimų.
Savamokslis teatro režisierius, dramaturgas ir poetas J. Gaidys sukūrė per 100 eilėraščių ir dainų, kurioms melodijas sugalvodavo pats. Jis taip pat parašė ir antrą pjesę „Siratų ašaros“. Šią J. Gaidžio pjesę Margionių klojimo teatro artistai suvaidino 2012 m. Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose vykusiame Lietuvos klojimo teatrų festivalyje.
Apie kaimo šviesuolį Juozą Gaidį rajoninėje ir respublikinėje spaudoje paskelbta daug publikacijų. Pirmieji straipsniai pasirodė 1976 metais. Keletas straipsnių apie šį neeilinį kaimo žmogų bei jo atsiminimai išspausdinti knygoje „Margionys“ (Marcinkonyse, 1998).
„Kada gi tėvukas rasdavo laiko „teatrams“? Daugiausia žiemą. Kiek prisimenu, mūsų Margionių kaimas garsėjo kaip vaidinimų mėgėjas. Tėvukas visuomet visuose renginiuose dalyvavo. Mano atmintyje išliko kaip organizatorius, režisierius. Vaidinimo parinkimas, rolių skirstymas vykdavo vėlų rudenį arba žiemą, kada visi lauko ir pievų darbai nudirbti. Margionių kaime maža yra namų, iš kurių nebūtų kas nors vaidinęs. Vaidinimą ir artistus parinkdavo tėvukas, pasitaręs su gabesniais ir pastovesniais artistais“, - rašo atsiminimuose apie tėvuką Juozą Gaidį jo sūnus Stasys Gaidys (Merkio kraštas. – 2013, spal. 29, p. 5).
Juozas Gaidys mirė 1992 m. kovo 15 dieną. Jo atminimas gyvas artimųjų ir jį pažinojusių žmonių širdyse. Daug gražių žodžių buvo pasakyta apie Juozą Gaidį prie jo kapo Margionių kapinėse, minint režisieriaus gimimo 100-ųjų metinių sukaktį (Merkio kraštas. – 2008, bal. 18, p. 3; XXI amžius. – 2008, bal. 16, p. 1).
2010 m. įsteigtas Margionių klojimo teatro įkūrėjo ir režisieriaus bei tekstų autoriaus Juozo Gaidžio prizas, kuris teikiamas geriausiam kaimo teatrui. Margionių klojime kasmet vyksta rajoninė kaimo teatrų šventė-konkursas „Cicnaginė“ Juozo Gaidžio prizui laimėti. (Giružis. – 2010, rugpj. 27, p. 3; Merkio kraštas. – 2011, rugpj. 30, p. 3; Giružis. – 2012, rugpj. 24, p. 3).


Parengė Elena Glavickienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja