Aktorius, prabilęs klasikų kūrinių herojų lūpomis

Tomas Vaisieta -  Lietuvos nusipelnęs artistas,  Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininko pavaduotojas, K. Donelaičio draugijos narys, Perlojos garbės pilietis.

Gimė 1933 metais rugsėjo 22 d. Varėnos rajone, Norulių kaime (Merkinės parapija), motinai besisvečiuojant pas savo tėvus.  Kadangi seneliams atrodė „bloznas“, tą pačią dieną ir pakrikštijo Merkinės bažnyčioje. Taigi gimtinė  - Noruliai, o tėviškė - Perloja. Čia prabėgo vaikystė ir jaunystė.
Straipsnyje „Iš visos širdies: už Perloją ir visą Lietuvą“ (Merkio kraštas. – 1996, spal. 8, p. 3) Tomas Vaisieta rašo: „Esu perlojietis. Gimiau Norulių kaime, Merkinės parapijoje. Pradiniai mokslai - Perlojos pradžios mokykloje (pasibaigus piemenavimo sezonui, vienas jų – net pas buvusį Perlojos Respublikos prezidentą J. Česnulevičių). Po to - Nedzingės progimnazija. Baigęs ją, įstojau į Miškų technikumą, svajojau tapti miškininku. Tėvai nebuvo visiškai atidavę prievolės valstybei, dėl to rajono Vykdomasis komitetas neišdavė man charakteristikos. Tais laikais tai buvo svarbiausias dokumentas, be jo technikumas negalėjo manęs laikyti nė vienos dienos. Laimė – Nedzingėje atsidarė vidurinė mokykla.  Baigęs vidurinę, stojau ir įstojau į Konservatorijos teatrinį fakultetą. Kai baigiau, buvau pakviestas į Vilniaus akademinį dramos teatrą dirbti aktoriumi.“
Vilniaus akademiniame dramos teatre  T. Vaisieta vaidino R. Juknevičiaus, J. Rudzinsko, H. Vancevičiaus, A. Lapėno , J. Vaitkaus, K. Kymantaitės režisuotuose spektakliuose, sukūrė daug  įsimintinų vaidmenų, kaip antai:  grafą Lesterį – F. Šilerio „Klastoje ir meilėje“, Sergejų  - A. Arbuzovo dramoje „Tai buvo Irkutske“, Isajevą – I. Turgenevo „Mėnuo kaime“, Satiną – M. Gorkio „Dugne“, Švitrigailą – B. Sruogos „Milžino paunksmė“, Skirgailą – V. Krėvės „Skirgaila“, vyskupą Bžozstauską  - B. Sruogos „Kazimieras Sapiega“ ir kt.    Režisavo radijo teatro vaidinimą pagal K. Donelaičio poemą "Metai".
Aktorius T. Vaisieta neapsiribojo vaidmenų kūrimu teatre. Turėdamas išskirtinį, plataus diapazono balsą jis mokėsi skaitymo meno ir 1963 metais tapo Kristijono Donelaičio skaitovų konkurso laureatu, buvo apdovanotas šio konkurso nugalėtojo diplomu, kuris aktoriui buvo ypač brangus.  „Man jis brangus todėl, kad šio autoriaus skaitymas ne kiekvieno aktoriaus ir skaitovo jėgoms“, - sakė T. Vaisieta. Aktorius prisiminė atvejį, kai kartą paskaičius Donelaitį prie jo pripuolė žilaplaukė moteris ir apsikabinusi dėkojo, kad jo pasiklausiusi pagaliau suprato, kas yra Donelaitis iš tikrųjų, nors visą gyvenimą dėstė lietuvių literatūrą.
T. Vaisieta Kristijono  Donelaičio „Metus“ skaitė ir Maskvoje, Kolonų salėje, kur buvo paminėtos 275-osios lietuvių literatūros klasiko gimimo metinės. Pasiklausyti literatūrinės kompozicijos tąkart buvo suėjusi rinktinė publika. (Krušinskaitė, Rita  Tomui Vaisietai mažų vaidmenų nebuvo. – Iliustr.  // Lietuvos žinios. – 2003, rugs. 27, priedas „LŽ žmonės“, p. 20).
Tobulindamas savo kaip skaitovo talentą, menininkas parengė ir atliko ne vieną autorinę literatūrinę programą: „Ai būdavo, būdavo...“ – pagal lietuvių literatūros klasikos kūrinius, „Rex“ , skirtą M. K. Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms, rašytojo Vinco Krėvės 100-osioms gimimo metinėms „Kad vaikų vaikai atmintų“.  Taip pat sukūrė literatūrines programas:  „Stebuklingas žiburys“, skirtą Jono Biliūno 100-osioms gimimo metinėms ir „Jeigu mes susitiksim“ pagal Antano Drilingos poeziją. Didžiulio pasisekimo susilaukė literatūrinės programos „Nusilenk savo žemei“ ir „Pasikalbėjimas su Lietuva“. Su šiomis programomis T. Vaisieta išvažinėjo visą Lietuvą.  Aktorius koncertavo JAV, Kanadoje, Baltarusijoje, Australijoje, Rusijoje, Lenkijoje. Per savo kūrybinį amžių surengė per 3000 koncertų. Už atliktus vaidmenis 1978 metais Tomui Vaisietai buvo suteiktas nusipelniusio artisto vardas, o  už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei2003 m. aktorius buvo  apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
T. Vaisieta yra daugelio Varėnos krašte vykstančių renginių dalyvis. Jis ne kartą skaitė rašytojo Vinco Krėvės kūrinius  Subartonių kaime. 2007 m.  Perlojos bendruomenei padovanojo savo kūrybinio darbo palikimą. Pasak aktoriaus, per 50 kūrybinio darbo metų namuose eksponatų susikaupė labai daug. Spektaklių afišų, padėkų pilni stalčiai. Muziejuje eksponuojami tik ryškiausi kūrybinio gyvenimo eksponatai. (Gyvenimo tikslas – garsinti savo kraštą. – Portr. // Giružis. – 2007, lapkr. 2, p. 1, 3). Jis aktyviai dalyvauja Perlojoje vykstančiuose renginiuose.  2003 m. Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko aktoriaus T. Vaisietos 45-ųjų kūrybos ir 70-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Renginyje dalyvavęs aktoriaus draugas, dzūkas rašytojas Romas Sadauskas, pristatydamas iš Perlojos kilusį menininką, jį įvardijo kaip bene paskutinį dar kuriantį senosios aktorių kartos mohikaną. Pasak jo, Dzūkijos žemė gali didžiuotis, kad užaugino ne tik M.K. Čiurlionį, V. Krėvę, bet ir T. Vaisietą. (Averkienė, Rūta  Aktorius Tomas Vaisieta tituluotas Dzūkijos karaliumi. – Iliustr. // Margiris. – 2003, gruod. 12, p. 3).  2005 m. pabaigoje aktorius dalyvavo viešojoje bibliotekoje vykusiame Vytauto Kaziulionio publicistikos knygos „Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai“ pristatyme. Renginyje jis išraiškingu žodžiu pagerbė ir knygos autorių V. Kaziulionį, ir žuvusius partizanus. T. Vaisieta skaitė literatūrinę kompoziciją apie Lietuvą bibliotekoje vykusiame knygos „Tėvynės meilės ir grožio keliu“ pristatyme. (Kastravickienė, Renata  Knyga tėviškės grožiui. - Iliustr. // Merkio kraštas.  – 2007, saus. 5, p. 3).

Daugiau informacijos apie Tomą Vaisietą galima rasti Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriuje. Čia kaupiami spaudoje skelbti T. Vaisietos straipsniai ir  literatūra apie jį patį. Informaciją papildo nusipelniusiam Lietuvos artistui Tomui Vaisietai skirta bibliografija, kurią parengė Elena Glavickienė.
Šiuo straipsniu baigiamas publikacijų ciklas „Varėna ir teatras“, skirtas Teatrų metams.
Primename, kad  į pabaigą jau eina ir konkursas „Teatro uždangą atskleidus“.  Linkime konkurso dalyviams sėkmingai atsakyti į paskutinius klausimus.


Parengė  E. Glavickienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja