Kunigas Vladas MIRONAS

Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką

(1880-1953)
Vladas Mironas gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių vienkiemyje, Rokiškio apskrityje. 1901 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1904 m. – Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, buvo įšventintas į kunigus. Grįžo į Vilnių , dirbo privačių mokyklų kapelionu, klebonavo Choroščės (Lenkija) parapijoje. 1910 m. vyskupo pareigas ėjęs Michalkevičius Vladą Mironą paskyrė Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonu, kartu   ir Merkinės dekanu. Kunigas pateko į tautiniu atžvilgiu mišrią parapiją. Pagal 1913 m. duomenis , trisdešimt devyniose katalikų sodybose buvo kalbama lietuviškai ir trisdešimtyje – lenkiškai. Valkininkų parapijos bažnyčią ir jai priklausantį turtą bei archyvą V. Mironas perėmė iš kun. J. Pakalnio 1910 m. liepos 29 d. ir čia darbavosi iki 1914 m. gruodžio 24 d.
Per ketverius klebonavimo metus Valkininkuose V. Mironas nuveikė daug darbų. Jis ypač rūpinosi lietuvių spauda ir švietimu. 1911 m. spalį kartu su kunigais Alfonsu Petruliu ir Jonu Novickiu įkūrė lietuviškų knygų ir laikraščių leidybos bendrovę. Tais pačiais metais ji pradėjo leisti Vilniaus krašto lietuviams skirtą dvisavaitinį iliustruotą žurnalą „Aušra“. Leidinio rengėjai siekė, kad šį spaudinį lietuvių kalba skaitytų kuo daugiau Vilniaus krašto žmonių, todėl jis nemokamai buvo dalijamas bažnyčiose ir lietuvių susibūrimuose. „Aušroje“ buvo publikuojamos Vilniaus krašto naujienos, švietėjiški straipsneliai, o daugiausia dėmesio skirta lietuvių problemoms.
1913 m. pradžioje Vilniaus vyskupijos kunigai lietuviai kartu su katalikais pasauliečiais įsteigė švietimo draugiją „Rytas“. V. Mironas tapo šios draugijos valdybos nariu. Draugija rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu ir išlaikymu Vilniaus krašte. Valkininkų miestelyje V. Mironas įsteigė „Ryto“ katalikiškos Lietuvių blaivybės draugijos skyrių, bendradarbiavo su katalikiška Šv. Kazimiero lietuviškos spaudos leidybos ir platinimo draugija. 1913 m. parapijiečiai jį išrinko į Ūkio draugijos Valkininkų skyriaus valdybą. Ketveri ganytojiško darbo metai Valkininkuose neprailgo – užimtas tautiniu ir visuomeniniu darbu, jis anaiptol neapleido ir ganytojiškos veiklos, spėjo užbaigti pirmtakų pradėtą bažnyčios remontą.
Tai buvo viena iš žymesnių asmenybių Valkininkuose. Jis rėmė slaptas mokyklas, organizavo vaidinimus-vakarėlius. Čia pirmą kartą suvaidinta „Amerika pirtyje“, „Malūnininkas ir kaiminkrėtys“ ir kt. 1912 m. parapijiečių lėšomis suremontavo bažnyčios vidų ir išorę. (P. Bieliauskas Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas, p. 120).
1914 m. pabaigoje V. Mironas buvo perkeltas į Daugų Dievo Apvaizdos parapiją. 1917 m. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos dalyvis, išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. 1938-1939 m. vadovavo Lietuvos Respublikos ministrų kabinetui. Buvo vienas žymiausių Lietuvos tautininkų sąjungos veikėjų. 1929-1938 m. – Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas.
Už nuopelnus Lietuvai V. Mironas apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1930) ir Gedimino 1 laipsnio (1938) ordinais.
1940 m. prasidėjo tragiškiausi kun. V. Mirono gyvenimo metai. 1947 m. jis buvo nuteistas 7 metams kalėti. Mirė 1953 m. vasario 17 d. Vladimiro kalėjime.

 Parengė Elena Glavickienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja