Įžymieji gimtadieniai

Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda, skirta Merkinės krašto šviesuolio Juozo Kaupinio 80-osioms bei tautosakos pateikėjo, liaudies dainininko iš Mardasavo Petro Zalansko 120-osioms gimimo metinėms paminėti.

Juozas Kaupinis gimė 1940 m. spalio 14 d. Jakubiškių kaime, Varėnos rajone. Mokėsi Kibyšių septynmetėje mokykloje. Tarnavo sovietų kariuomenėje. Grįžęs iš armijos dirbo Kibyšių kolūkyje sandėlininku, o nuo 1963 m. – Varėnos MSV šaltkalviu frezuotoju.   1967 m. J. Kaupinis persikėlė į Merkinę ir pradėjo dirbti Vinco Krėvės-Mickevičiaus vidurinės mokyklos darbų mokytoju.
Nuo 1999 m. – Merkinės kraštotyros muziejaus direktorius. J. Kaupinis nuolat pildė muziejaus ekspoziciją paties ir savo mokinių surinktais eksponatais. Juozas Kaupinis – Merkinės Kryžių kalnelio idėjos autorius ir įkūrimo iniciatorius. Toje vietoje pokario metais užkasdavo nužudytus partizanus. Kaip tik apie kalne palaidotus kovotojus ir kitas aukas daug duomenų jis pats ir buvo surinkęs. 1989-aisiais, per Vėlines, čia atsirado pirmasis Juozo Kaupinio kryžius, žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Metams bėgant Kryžių kalnelis išaugo į didžiausią memorialą Lietuvoje, skirtą pokario aukoms atminti. J. Kaupinio rūpesčiu 1994 m. pagal architekto Alberto Belevičiaus projektą buvo pastatyta koplyčia. J. Kaupinio iniciatyva ir jo paties surinktos kolekcijos pagrindu Merkinėje, buvusiame NKVD pastate 1996 m. atidarytas Lietuvos laisvės kovų ir kančių muziejus, kuris 2005 m. buvo sujungtas su Merkinės kraštotyros muziejumi.
Juozas Kaupinis mirė 2004 m. kovo 10 d.
Parodoje pateikiama Juozo Kaupinio trumpa biografija, straipsnių apie jį, skelbtų periodiniuose leidiniuose kopijos: Stasio Stacevičiaus „Kur kraujas tekėjo“ (Valstiečių laikraštis. – 1998, bal. 14, p. 9), „Kur vienaragio gyventa“ (Giružis. – 2008, liep. 18, p. 3) , Vidos Bendinskienės „Pirmieji namai – muziejus, antrieji – mokykla“ (Dainavos žodis. – 1999, kovo 19, p. 4, 6), Laimutės Cibulskienės „Mylėjęs Merkinę ir saugojęs jos istoriją“ (Respublika. – 2019, kovo 2-8, p. 12) bei „Merkinės šviesuolis Juozas Kaupinis“ (Merkio kraštas. – 2019, spal. 19, p. 5) ir kt.

Petras Zalanskas gimė 1900 m. spalio 17 d. Mardasavo kaime, kuriame pragyveno visą savo gyvenimą. Nuo 1970 m. dainavo Žiūrų etnografiniame ansamblyje, su juo koncertavo Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Tautosaka iš P. Zalansko buvo užrašinėjama septyniolika metų (1963-1980). Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Tautosakos rankraštyne saugomi du nemaži jo dainų rinkiniai.  Pats P. Zalanskas paliko 30 sąsiuvinių vertingų etnografinių rašinių, atsiminimų apie Mardasavo kaimą ir savo gyvenimą; pats jis užrašė ir kai kurias savo dainas, pasakojamosios tautosakos kūrinius. Padainavo 340 dainų, pasekė 150 pasakų, sakmių, pateikė 50 smulkiosios tautosakos kūrinių.
1983 m. išėjo Petro Zalansko tautosakos ir atsiminimų rinktinė „Čiulba ulba sakalas“, kurią parengė Danutė Krištopaitė ir Norbertas Vėlius. 1994 m. išleista Petro Zalansko 30 dainų kasetė „Mardasavo dainos“. 2005 m. pasirodė kompaktinė plokštelė  „Kur čiulba ulba paukšteliai“, kurioje Petro Zalansko dainas dainuoja įvairūs atlikėjai. 2006 m. išleista dar viena kompaktinė plokštelė su P. Zalansko autentiškais įrašais. Į šį rinkinį įtrauktos 38 dainos, kurių didžiausia dalis – vestuvinės dainos. 2008 m. buvo išleistas papildytas antras  rinktinės „Čiulba ulba sakalas“  leidimas ir kompaktinis diskas su P. Zalansko dainomis.
P. Zalanskas mirė 1980 metais liepos 21 dieną. Palaidotas gimtojo kaimo kapinaitėse.
Parodoje eksponuojama Petro Zalansko tautosakos ir atsiminimų rinktinė „Čiulba ulba sakalas“ (2008), garso įrašai su P. Zalansko įdainuotomis dainomis, supažindinama su jo trumpa biografija, spaudoje skelbtomis publikacijomis apie talentingą liaudies dainų atlikėją ir pasakorių P. Zalanską: „Mardasavo dainių Petrą Zalanską prisimenant“ (Šiaurės Atėnai. – 2005, gruod. 10, p. 10), Kazio Grigo „Pažintis su liaudies talentu“ (Pergalė. – 1984, Nr. 8, p. 171-173), Elenos Glavickienės parengu straipsniu „Mardasavo dainius ir pasakorius“ (Giružis. – 2015, kovo 20, p. 4) bei kt.

                                                                          Elena Glavickienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja