Atminties kelias

Rugsėjo 10 dieną vyko „Atminties kelio 1941–2021“ eisena bei Varėnos žydų bendruomenės sunaikinimo paminėjimas.

Vokiečių kariuomenė Varėnoje pasirodė 1941 m. birželio 26 dieną. Žydų suėmimai prasidėjo nuo pirmųjų okupacijos dienų. Rugsėjo pradžioje visi Varėnos žydai buvo suvaryti į Senosios Varėnos sinagogą ir rugsėjo 10 d. sušaudyti už Senosios Varėnos esančiame miške (buvusiame carinės Rusijos kariniame poligone). Remiantis SD vado Lietuvoje Karlo Jägerio liudijimais Varėnoje sušaudyti 831 žydai: 541 vyrai, 141 moterys ir 149 vaikai.

Minėjime dalyvavo Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas, pavaduotoja ir švietimo renginių organizatorė Ingrida Vilkienė, ministro pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Židonytė,Varėnos vicemeras Giedrius Samulevičius, klebonas Pranciškus Čivilis, teisės profesorius varėniškis Stasys Vėlyvis, Merkinės Vinco Krėvės, Senosios Varėnos A. Ryliškio, Valkininkų gimnazijų ir Matuizų mokyklos mokiniai.

Atminties kelio Varėnoje organizatoriai – Tarptautinė komisija ir Varėnos Ąžuolo gimnazijos Tolerancijos centras.



Istorijos faktai

Vokiečių kariuomenė Varėnoje pasirodė 1941 m. birželio 26 dieną. Jau pirmosiomis karo dienomis miesto gyventojams buvo išplatintas Varėnos komendanto įsakymas, kuriuo už menkiausią nepaklusnumą okupacinei valdžiai grasinta mirties bausme. Miestelyje buvo įvesta komendanto valanda. Visi vyrai žydai nuo 14 metų amžiaus buvo įpareigoti kiekvieną rytą 8 val. registruotis policijos būstinėje darbams. Po registracijos žydai, lydimi vietinių policininkų ar baltaraiščių, buvo varomi tiesti kelio, dirbti prie geležinkelio, kirsti miško, plauti grindų administracinės paskirties įstaigose. Darbo metu iš žydų būdavo nuolat tyčiojamasi. Netrukus jiems buvo įsakyta prisisiūti skiriamuosius ženklus – geltonas šešiakampes žvaigždes. 

Žydų suėmimai, prasidėję karo pradžioje, tęsėsi, dalis jų buvo uždaryti Varėnos I policijos areštinėje, kiti – Alytaus kalėjime. Geto nei Varėnoje I nei Varėnoje II nebuvo, bet žydai kasdien buvo vis labiau izoliuojami, jiems gyventi buvo vis sunkiau. 

Pirmosiomis rugsėjo dienomis vietiniai policininkai ir baltaraiščiai Varėnos žydus suvarė į miestelio sinagogą. Kiekvienam buvo leista pasiimti po nedidelį ryšulėlį. Žydai manė, kad bus vežami darbams į Liubliną. Sinagoga buvo pilna suimtųjų. Pastatą saugojo policininkai ir baltaraščiai. Vietiniai gyventojai bandė atnešti maisto įkalintiesiems, tačiau sargyba neleido. Į sinagogą nebuvo įleistas ir Varėnos klebonas Jonas Gylys, kuris norėjo padėti ten įkalintiems žydams.

Rugsėjo 10 d. autobusu į Varėną atvyko Alytaus rajono saugumo policijos viršininkas Pranas Zenkevičius, jo pavaduotojas Juozas Kvedaravičius ir 30–40 smogikų. Atvykėliai kartu su vietiniais talkininkais privertė žydus nusirengti iki apatinių, sukryžiavus rankas už nugaros, išsirikiuoti po du, stoti į koloną ir, nuleidus galvą žemyn, sekti paskui policininkus ir baltaraiščius Varėnos karinio poligono link. Miesto gyventojams buvo įsakyta sėdėti namuose ir užsidangstyti langus. 

Žydai buvo nuvaryti į buvusį carinės armijos poligoną. Ten jau buvo iškastos dvi ilgos duobės. Pirmiausia vienoje duobėje buvo sušaudyti vyrai, paskui kitoje – moterys, vaikai ir seneliai. Dalį palikto nužudytųjų turto iš karto po žudynių pasidalijo vietiniai policininkai, kita dalis po kelių dienų miestelio turgaus aikštėje buvo parduota aukcione. Žudynėse dalyvavo SS oberšturmfiurerio Joachimo Ham-mano vadovaujamo „skrajojančio būrio“ 1-ojo bataliono 3-ioji kuopa (Alytaus TDA būrys), kuri kartu vietiniais talkininkais, vykdydama SD vado Lietuvoje Karlo Jägerio nurodymus, 1941 m. rugsėjo 10 d. Varėnoje sušaudė 831 žydą: 541 vyrą, 141 moterį ir 149 vaikus.