Senųjų dzūkų amatų meistras Romas NORKŪNAS

Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką

Romas Norkūnas yra puikus pavyzdys, kaip reikia sumaniai, noriai ir meistriškai puoselėti tautinį paveldą. Šis meistras yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje žmonių, kurių gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su senaisiais amatais ir kuris kantriai, noriai ir nesavanaudiškai žiniomis dalijasi su visais norinčiais. Savo veikla ir gyvenimo būdu jis liudija tikrąjį senojo dzūkų gyvenimo būdą – ne tik moka pinti krepšius iš balanų, pušies šaknų, lieti žvakes senuoju būdu, virti degutą, bet yra ir vienas iš nedaugelio senosios drevinės bitininkystės žinovų.
Gimė 1968 m. kovo 6 dieną Palkabalio kaime, Varėnos rajone. 1976-1986 mokėsi Marcinkonių vidurinėje mokykloje, 1986-1993 studijavo VPU, kur įsigijo darbų, techninės kūrybos specialisto diplomą. Ta techninė kūryba ne tik neužgožė jautraus gamtos pojūčio, bet abi aistros viena kitą papildydamos tiesiog susiliejo.
Dirba Dzūkijos nacionaliniame parke amatų meistru. Užsiima nykstančiais amatais: pynimu, virvių vijimu, drevine bitininkyste, deguto gaminimu, nendrinių ir šiaudinių stogų dengimu. Gamina įvairias pintines, šiaudines skrybėles, vyžas, geinius (įrankis, reikalingas drevinei bitininkystei) ir pan. Naudoja vien tik gamtines medžiagas - liepų plaušą, beržo tošį, laukines vyteles (žilvitį), nendrę ir kt. Kurti paskatino noras viską pasidaryti pačiam.
Romo iniciatyva kasmet organizuojamos pynimo savaitės, kuriose pynimo iš pušies šaknų, nendrių, šiaudų ir balanų paslapčių mokosi vaikai ir suaugę iš visos Lietuvos. R. Norkūnas yra leidžiamo laikraščio „Šalcinis“ bendradarbis. Nuolatos kaupia įvairią etnografinę medžiagą, žmonių pasakojimus, kuriuos skelbia įvairiuose Parko leidiniuose bei kitoje spaudoje.
Lietuvoje Romas garsėja kaip vienas iš vos kelių drevinės bitininkystės atstovų. Nors šiuo metu Lietuvoje tai jau beveik pamirštas medaus išgavimo būdas, senovėje ši archajiška tradicija buvo populiari beveik visoje Europoje. Išgauti medų iš drevės nėra taip paprasta. Tam Romas naudoja senovės bitininkų sukurtą mechanizmą – geinį. Stora pinta virve bitininkas apjuosia medį, padaro kilpą ir į ją stato koją. Užlipus iki pat drevės bitininkas pritvirtina kablį ir medinį bloką. Būtina pabrėžti ir tai, kad nors Romas itin kuklus, jis jau yra įvertintas už savo pasiekimus drevinės bitininkystės puoselėjimui. 2010 metais bitininkas gavo Lietuvos kaimo spindulio apdovanojimą už tautinio paveldo puoselėjimą.
Siekiant išsaugoti Dzūkijoje kadaise paplitusio bitininkystės verslo tradicijas, Musteikos kaimo pakraštyje Dzūkijos nacionalinio parko ir Romo Norkūno rūpesčiu pradėtas kurti ir atidarytas senovinės bitininkystės muziejus. Šalia bitininkystės muziejaus - 25 kelminiai aviliai, Musteikos miškuose dar yra virš dešimt prižiūrimų drevių. Norkūnas juos išskobė su Algiu Svirneliu peikenomis, paskui apgyvendino ten bites ir dabar jas prižiūri.

Parengė Laimutė Cibulskienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografė