Ona BALČIŪNIENĖ-TAMULEVIČIŪTĖ (slp. O. B. AUDRONĖ)

Rašytoja.
Gimė 1913 m. birželio 25 d. Burokaraistėlės kaime. Mokėsi vietinėje pradžios mokykloje, Merkinės progimnazijoje, Alytaus ir Kauno gimnazijose.
1935–1937 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką, 1942-1943 m. Vilniaus universitete – vieną semestrą mediciną, vėliau vėl lituanistiką. Dirbo Kauno, Vilniaus apylinkių teismuose, žurnalo „Karys“ redakcijoje. Dalyvavo Merkinės ateitininkų, Alytaus skautų, Kauno studentų šaulių Sajos korporacijos veikloje.
1944 m. pasitraukusi į Vokietiją, toliau studijavo lituanistiką Tiubingeno universitete, dirbo knygų leidykloje „Patria“, bendradarbiavo tremtinių spaudoje. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Niujorke. Dirbo lituanistinėse mokyklose.
 Eilėraščius pradėjo rašyti 1935 m. Bendradarbiavo „Karyje‘ ir „Naujojoje Lietuvoje“. Pirmoji poezijos knyga „Beržų pasakos“ išėjo 1952 m. Joje publikuojami 1935–1947 m. eilėraščiai, rašyti Lietuvoje bei Vokietijoje. 1966 m. Londone Nidos leidykla išleido antrąjį eilėraščių rinkinį „Žingsniai takeliu“. 1969 m. pasirodė ir trečioji poezijos knyga „Tik tau ir man“, o 1998 m. Vilniuje išleistas eilėraščių rinkinys “Amžini vasariai“. Be šių knygų poetė yra išleidusi ir mažiesiems skirtą rinkinėlį „Laužai ir kibirkštėlės“ – 1972 m. Jos eilėraščiai buvo spausdinami „Aiduose“, „Draugo“ kultūriniame priede, „Laiškuose lietuviams“, ‚Tėviškės žiburiuose“, literatūros metraščiuose „Pradalgė“, „Tremties metai“, „Gabija“ ir kt. Poeziją spausdino O.B. Audronės slapyvardžiu. Pagal eilėraščių žodžius yra sukurta dainų. Be to periodiniuose leidiniuose paskelbė prozos kūrinėlių, pasakų vaikams, straipsnių.
 Mirė 1999 m. balandžio 14 d. , o gegužės 22-ąją urna su poetės pelenais atvežta iš JAV ir palaidota Burokaraisčio kaimo kapinaitėse.