Pažink Varėnos kraštą

Varėna – miestas pietų Lietuvoje, Alytaus apskrityje. Varėnos miesto istorija pradėta skaičiuoti 1862 m. - tada, kai nutiesus Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelį čia sustojo pirmasis traukinys. Rajono centru Varėna tapo 1950 m. Šiandien jis turi per 9 tūkst. gyventojų. Šiandien Varėna lankytojus pasitinka gražia gamta, jaukiu išpuoselėtu miesto centru. Pačioje miesto šiaurėje plyti Varėnos miesto tvenkinys. Varėna garsėja kasmet vykstančia ir jau tradicine tapusia Grybų švente. Daugiau informacijos internete: www.varena.lt

Senoji Varėna įsikūrusi prie Merkio ir Varėnės santakos, 4 km į šiaurę nuo Varėnos. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minima 1413 m. Toje vietoje, kur, manoma, buvo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės sodyba, stovi paminklinis akmuo. Šioje gyvenvietėje 1875 metais gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Pakelėje nuo Senosios Varėnos iki pat Druskininkų galima grožėtis „Čiurlionio kelio“ mediniais stogastulpiais.

Akmens kaimas garsus medine Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir originalia varpine, statyta 1759 metais. Netoliese legendomis apipintas ir kaimui pavadinimą davęs akmuo „Užkeikta merga“.

Dubičiai minimi kryžiuočių kelių aprašymuose. Čia buvo Vytauto Didžiojo medžioklės dvaras. Dubičiuose palaidoti 1863 metų sukilimo dalyviai ir jų vadas Liudvikas Narbutas. Netoliese yra piliakalnis, vadinamas karalienės Bonos pilimi.

Liškiava minima nuo XIV amžiaus. Pasak istorikų ir archeologų, šioje vietovėje žmonių gyventa dar akmens amžiuje. Šiandien turistus vilioja ir žavi legendomis apipintos vietos – Nemuno pakrantėje stūksantis piliakalnis ir alkakalnis. Savo grožiu stebina vėlyvojo baroko stiliaus Švč. Trejybės bažnyčia, statyta 1704 – 1720 metais ir buvęs dominikonų vienuolynas. Informacija internete: www.liskiava.lt

Merkinė – viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, įsikūrusi prie Merkio ir Nemuno upių santakos, istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1359 metų. Seniausius laikus mena piliakalnis, ant kurio stovėjusi pilis buvo svarbi tvirtovė lietuvių kovose su kryžiuočiais. Senoji miestelio dalis – urbanistikos paminklas. Merkinės klestėjimo laikus liudija išlikę du miesto ribas žymintys stulpai, statyti 1579 metais. Miesto aikštės centre, buvusioje cerkvėje, įsikūręs Merkinės kraštotyros ir genocido muziejus. Verta aplankyti Dainavos krašto partizanams atminti iškilusį Kryžių kalnelį, rašytojo V. Krėvės – Mickevičiaus paminklą, pasigrožėti kraštovaizdžiu nuo Merkinės piliakalnio. Informacija Merkinės turizmo ir informacijos centre: Vilniaus g. 3, Merkinė, tel. 8 310 57245, www.dzukijosparkas.lt

Perloja – minima nuo XIV amžiaus pabaigos. 1636 m. Perlojai buvo suteiktos miesto teisės, kurios patvirtintos 1792 m. 1919 metais vietos gyventojai paskelbė Perloją respublika. 1930 metais Perlojoje pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam, veikia etnografijos muziejus.

Zervynų kaimas – respublikinės reikšmės architektūros paminklas, garsus išsaugotomis etnografinėmis sodybomis, kryžiais, per kaimą tekančia srauniąja Ūla. Zervynų ąžuolas ir drevėtosios pušys – gamtos ir senovinės drevinės bitininkystės paminklai.

Marcinkonys – didžiausias pagal plotą Lietuvos kaimas. Išaugo XIX a. antroje pusėje, nutiesus geležinkelį Varšuva - Sankt Peterburgas. Čia įsikūrė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato direkcijos, etnografijos ir gamtos muziejai. Informacija internete: www.dzukijosparkas.lt; www.cepkeliai.lt.

Margionys garsūs savo klojimo teatru, kuris gyvuoja nuo 1929 metų. Turistus čia traukia unikalios Skroblaus upelio ištakos, vadinamos „bobos daržu“.

Valkininkai minimi nuo XIV amžiaus. Vietovės apylinkėse nuo 1551 metų veikė ginklų kalykla. Senoji miestelio dalis – urbanistikos paminklas. Pro Valkininkus teka Merkys bei jo intakai – Geluža, Šalčia, Spengla. Šalčios girininkijos Santakio miške įrengtas Turistinis pažintinis takas, pritaikytas ir žmonėms su negalia.

Tragišką Pirčiupių kaimo istoriją, kai 1944 metais hitlerininkai sudegino 27 sodybas, 119 žmonių, primena prie Vilniaus – Druskininkų kelio stovinti skulptūra „Motina“. Sudegintųjų laidojimo vietą žymi mediniai kryžiai. Pirčiupių bibliotekoje eksponuojamas buvusio kaimo maketas.

Poeto Anzelmo Matučio drevė yra Pauosupės kaime, ant Uosupio upelio kranto. 1971 m. Varėnos rajono girioje poetas pasistatė medinį šešiakampį namelį, kurį pavadino Dreve. Čia poetas vasarodavo ir praleisdavo ilgas kūrybos valandas. Dabar kas dveji metai prie šios drevės vyksta šventė „Poezijos pavasarėlis“.

Vaitakarčmio kaime, "Ežio dvaro" sodyboje, kur beveik tris dešimtmečius vasarodamas kūrė rašytojas Martynas Vainilaitis, įrengtas muziejus, o jo kūrybos motyvais sukurta dešimt skulptūrų. Aplankyti sodybą galima iš anksto suderinus laiką. Tel.: 8 686 55360.

Subartonys – lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės – Mickevičiaus tėviškė Rašytojo gimtoje sodyboje įkurtas memorialinis muziejus. Netoliese Subartonių ąžuolyne auga Vincuko ąžuolas. Šalia kaimo tyvuliuoja legendomis apipintas Gilšės ežeras. Taip pat čia įsikūręs totorių etnokultūrinis buities muziejus.

Jonionių akmenys yra Nemuno upės kairiajame krante, netoli Merkinės tilto. Tai lankytinas, saugotinas ir turintis pažintinę istorinę reikšmę objektas, pasakojantis apie pirkųjų Lietuvos gyventojų mokslinius stebėjimus ir bandymus juos užfiksuoti, tam tikra sistema išdėliojant akmenis.

Dargužių gatvinis kaimas – architektūros paminklas. Dargužiai garsėja Sekminių švente. Atvykę į kaimą svečiai gali susipažinti su sūrių gamybos procesu.

Broniaus Jurgelevičiaus žvėrynėlis yra Karpiškių kaime. Sodyboje laisvai vaikšto gandras, kudakuoja margaplunksnės vištos, šeimininkauja spalvingas povas, aptvare ratus suka vilkai, šernai. Taip pat galima pamatyti Šiaurės Amerikos meškėną, stirniuką, lapę ir kitus gyvūnus. Informacija telefonu 8 684 24448.

Ūlos akis – tai vienas garsiausių ir įspūdingiausių šaltinių, kurių šiuose kraštuose yra gana daug. „Ūlos akis“ yra kairiojo Ūlos kranto terasoje tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų. Iš šaltinio ištekantis upelis keliasdešimt metrų teka lygiagrečiai su Ūla, o paskui įteka į upę. Mokslininkai ištyrė, kad vandenyje daug magnio, geležies. Vietos žmonės versmę laiko stebuklinga.

Mančiagirė – tai unikalios urbanistinės vertės kupetinis kaimas, įsikūręs Ūlos slėnyje abiejuose upės krantuose. Mančiagirėje gimė ir gyveno T. Miškinis – dailidė, stalius, kryžių meistras.

Musteika - etnografinis kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, viena nuošaliausių pietryčių Lietuvos gyvenviečių. Netoli kaimo plyti Čepkelių raistas, kuriame gausu retų augalų ir gyvūnų. Kaimo pakraštyje įkurtas senovinės bitininkystės muziejus. Jame surinkti arba pagaminti 25 įvairių tipų skirtingiems laikmečiams būdingi aviliai, įvestos vietinių veislių bitės. Ekspozicijoje: namų apyvokos daiktai, bitininkavimo įrankiai, tradicinių amatų bei verslų pavyzdžiai.

Lynežerio kaimas, įsikūręs ant ežero kranto, turi architektūros paminklo statusą. Praeityje žuvingas ežeras viliojo pirmuosius gyventojus rinktis prie jo krantų vietas sodyboms. Kaimo pavadinimas taip pat susijęs su ežero vardu. Iš visų pusių kaimą supa miškai.

Vaistažolių ūkis Panaros kaime. 1,3 ha žemės plote įkurtas ekologinis ūkis, kuriame auga keliolika rūšių vaistinių augalų. Vaistažolėms džiovinti naudojama saulės energija. Pilnų namų bendruomenės sodyboje įrengtas harbulariumas – vaistinių augalų daržas pagal senovės vienuolynų tradicijas. Jis patraukia kiekvieno dėmesį ir yra kaip pažintinė gamtos knyga.