Tautos brangiausias turtas – gimtoji kalba

Didžiausia tautos dovana yra kalba. Lietuvių kalba yra seniausia, tačiau turtinga, graži ir brangi. Gimtoji kalba yra kiekvienos tautos kultūros dalis, viso buvimo pamatų pamatas. Ir kiek mes turim gimtųjų tarmių, šnektų, tiek stipri Lietuva. Vasario 22 dieną Pilvingių bibliotekoje buvo minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena.

Šiai dienai paminėti organizuota literatūros popietė „Tautos brangiausias turtas – gimtoji kalba“ ir piešinių konkursas „Žodžio galia“. Bibliotekininkė papasakojo apie gimtosios kalbos svarbą, perskaitė Mikalojaus Daukšos „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“ ir Zitos Čepulytės eilėraštį „Kalba gimtoji“, kuriose ir pasakyta visa kalbos reikšmė. Kalbos gyvenimas panašus į žmogaus gyvenimą: kalba gyva, kol skamba mūsų lūpose, džiaugiasi, kai ją globojame. Popietės dalyviai skaitė eilėraščius apie kalbą, žodį: Justino Marcinkevičiaus „Kalba“, „Žodžiai“, „Gimtoji kalba“ ir Janinos Degutytės „Gimtoji kalba“. Vaikai iš šių eilėraščių išrinko pačius gražiausius jiems skambančius žodžius. Smagu, kad kiekvienas rinko vis kitaip – po vieną žodį, o kas – žodžių junginius, o kai kam buvo gražūs visi žodžiai. Išrinko: „lietuviškas žodis“, „duona“, „motina“, „meilė“, „lietuviška knygelė“, „kalba“. Apie kalbą, žodį yra daug patarlių, posakių. Popietės dalyviai jų surado Kazio Grigo knygose „Čir vir vir pavasaris: smulkioji lietuvių tautosaka“ ir „Patarlių paralelės“. Taip sužinojo, kad žodis gali gydyti, žeisti, skatinti, menkinti, griauti ir kurti, informuoti. Vaikai sakė, kad labiau reaguoja į piktus, bet ne į gerus žodžius, kaip ir patarlėse „Gerą žodį vienas girdi, o piktą – šimtai“, „Gera kalba pėsčia eina, bloga raita joja“ ir „Liežuvis skaudesnis už botagą“. Bet yra ir labai puikių žodžių, kurie džiugina, įkvepia, skatina, padeda, kelia nuotaiką. Susirinkusieji suprato, kad žodis yra ne tik mintis ir informacija, bet ir energija, kurią siunčia vienas kitam per intonaciją. Skaitė sakinį „Duok man knygą“ – pabrėždami vis kitą žodį. Visi sakiniai skambėjo skirtingai. Vėliau piešė pasirinktus žodžius: „Ačiū“, „Labas“, „Lietus“ ir „Myliu“, kuriuos paaiškino ką jie išreiškia. Bibliotekininkės paruoštame „Gimtosios kalbos koryje“ surado patarlių, kurias reikėjo pabaigti sakyti, mįslių, kurias reikėjo įminti. Visi suprato, kad kalba – svarbiausia tautos vertybė, nes gimtąjį žodį išsaugojo mūsų seneliai ir proseneliai. Visi norime, kad pasaulis būtų kupinas gerų emocijų ir sėkmių. Todėl bibliotekininkė paragino nepamiršti kalbėti sava kalba ir kalbėti tai, ką norėtume išgirsti patys. Dažniau sakyti: Dėkui už... Buvau sužavėtas... Tu labai gerai pasakei... ir palinkėjo branginti savo kalbą ne tik kai švenčiame Tarptautinę kalbos dieną, bet ir nešioti meilę savo gimtajai kalbai visada savo širdyse. Tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Būkime ir mes tos tautos dalimi!

Pilvingių bibliotekos bibliotekininkė Ona Jauneikienė