Išėję, bet neužmiršti

Ruduo. Krintantys lapai supami vėjo, tarsi grojant simfoninės muzikos garsams, nuveda mus į susikaupimą, tylą sau ir Išėjusiems. Nedzingės bibliotekos ir kultūros centro darbuotojai organizavo renginį, skirtą mirusiems mokytojams atminti.

Už mirusius mokytojus aukotos šv. Mišios Nedzingės Šventosios Trejybės bažnyčioje. Kultūros centro salėje skaityti eilėraščiai, paminėti Nedzingės vidurinėje mokykloje dirbę mokytojai: Alfonsas Glėbus, Norbertas Munčelis, Marija ir Pranas Jakavoniai, Liuda Grudzinskienė, Genovaitė Kopkienė, Danuta Volskienė, Vidmantas Bliūdžius, Genovaitė ir Jonas Venslovai, Kazimieras Sireičikas, Stanislava ir Jonas Šimukoniai, Angelė Stankevičienė. Mokytojų atminimas pagerbtas tylos minute.

Su mokyklos istorija ir joje dirbusiais pedagogais supažindino ilgiausiai mokykloje (nuo 1959 iki 2004 metų) dirbusi muzikos mokytoja Vanda Mockevičienė. Direktorius Alvydas Pigaga savo kolegas prisimena, kaip vieną kumštį: draugiškus, pasišventusius darbui, mylinčius vaikus ir gerbiančius savo kolektyvą. Mokytoja Irena Valentukonytė atviravo: „nors mokyklos nėra, bet mes vėl sugrįžome pasimatyti, pasidžiaugti vieni kitais ir prisiminti išėjusių Anapilin savo kolegų.“

Prisiminimais dalijosi mokytojos Janina Karpienė, Ona Čaplikaitė, Irena Maciulevičienė ir buvę Nedzingės vidurinės mokyklos mokiniai Albertas Jakubavičius, Malvydas Juškevičius, Julė Dzičkansienė ir kt.

Veikė fotografijų paroda „Išėję, bet neužmišti“.

Nedzingės mokykla yra minima nuo 1865 metų. Pamokos buvo dėstomos rusų kalba. 1914 metais buvo uždaryta. 1920 m. atidaryta lietuviška mokykla. Negalima užmiršti dirbusių mokytojų: Leono Nadzeikos, Stepo Žibaičio, Julijos Karinauskaitės. L. Nadzeika daug jėgų ir savo talento atidavė kaimo švietimui ir kultūriniam gyvenimui. Buvo didelis vaidinimų statymo entuziastas, subūręs talentingų vaidintojų būrį iš aplinkinių kaimų. Jis grojo fisharmonija, puikiai dainavo, piešė. Vadovavo „Jaunųjų ūkininkų“ būreliui. Jaunimas išmoko skiepyti medelius. 1939 metais pedagogų kolektyvą papildė mokytojas Petras Makaravičius, kuris buvo išrinktas Nedzingės šaulių organizacijos vadu. Rūpinosi šaulių namų statyba. 1938 metais mokykla buvo šešiametė. Jos vadovu paskirtas Antanas Kunca. 1946 metais atidaryta progimnazija. Direktoriumi paskirtas Vladas Šėmys. 1957–1960 metais, vadovaujant Jonui Aleksoniui, mokiniai mokėsi keturiuose pastatuose. 1958 metais mokykloje pastatytas Juozo Grušo spektaklis „Herkus Mantas“, vadovas muzikos mokytojas Leonas Vainila. Vaidino mokytojai. 1960–1966 m. direktoriumi paskirtas matematikos mokytojas Jonas Šimukonis. Jam vadovaujant mokyklos veikla labai sustiprėjo. Tuomet dirbo mokytojai Vytautas Dunderis, Kazys Sereičikas, Angelė Glėbienė ir kt. Direktoriaus, mokytojų ir mokinių dėka įrengtas stadionas. Mokytojas Vytautas Dunderis, padedant kultūros namų direktoriui Petrui Maciulevičiui, subūrė mišrų chorą, kapelą. Sugalvojo tarp klasinį „Dainų dainelės“ konkursą, kuris ilgus metus gyvavo Nedzingės mokykloje. Mokytoja Vanda Paltareckaitė su mokiniais ir mokytojais statė spektaklius. Įsimintiniausias – Antono Čechovo „Vedybos“. V. Paltareckaitė pastebėjo Antano Kalanavičiaus literatūrinius gabumus. Skatino jį rašyti ir džiaugėsi, kad Nedzingė turės poetą. 1966 m. direktorės Angelė Glėbienė iniciatyva mokykla įsigijo daug naujų mokymui reikalingų priemonių, stendų. 1974–1990 metais vadovavo Jonas Venslova. Direktorius turėjo oratoriaus gabumus. Mokytojų posėdžiai, tėvų ir mokinių susirinkimai būdavo įdomūs ir prasmingi. Alvydas Pigaga, baigęs Vilniaus pedagoginio instituto fizikos fakultetą, pagal paskyrimą atvyko dirbti į Nedzingės vidurinę mokyklą mokytoju, dirbo 20 metų, po to 26 metus, iki pat mokyklos uždarymo, buvo jos direktoriumi.

 

Nedzingės bibliotekos bibliotekininkė
Irena Krutulienė