Dainavos laiko klodai, sudėti į knygą

Gruodžio 11 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta dai­li­nin­kės Gra­ži­nos Di­de­ly­tės ir Dzūkijos (Dainavos) etninės kultūros globos tarybos nario Vygando Čapliko kny­ga „Dai­na­vos klo­dai: tarp le­dyn­me­čio ir da­bar­ties“. Dalyvavo knygos sudarytojas ir tekstų autorius  Vygandas Čaplikas, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius.

Vladas Turčinavičius pasakojo, jog dailininkė Gražina Didelytė, vienuolika metų gyvendama Varėnos rajone Rudnelėje, susigyveno su šio kaimelio gamta ir ramybe, gilinosi į krašto istoriją. Sužinojusi, kad 2003 metais bus minima  Dainavos krašto 750 metų sukaktis, sukūrė 40 spalvotų piešinių ciklą „Dainavos klodai“. Dailininkė atsirinko svarbiausius Dainavos krašto istorinius faktus, juos „išpiešė“ šiltai, su meile, o jos draugas Vygandas Čaplikas, įkvėptas šio ciklo, parašė savitą krašto istoriją. Taip gimė knyga „Dai­na­vos klo­dai: tarp le­dyn­me­čio ir da­bar­ties“ – unikalus meno ir istorijos tekstų lydinys. Apgailestavo, kad šalyje nėra regionų politikos, džiaugėsi, kad šiame leidinyje atkreiptas dėmesys i klausimus,  kodėl iki šiol neišaiškinta dainavių genezė, kodėl vis dar neturėjome Dainavos istorijos, kodėl regionų politikos idė­jos Lie­tu­vo­je su­nkiai ski­na­si ke­lią.

Vygandas Čaplikas apžvelgė  G. Di­de­ly­tės ke­tu­rių de­šimt­me­čių kū­ry­bos ke­lią, išsamiai pristatė ciklą „Dainavos klodai“. Pasak pašnekovo, dai­li­nin­kė ge­bė­jo stul­bi­na­mai api­bend­rin­ti me­ni­nę idė­ją, atskleisti ją itin tau­pio­mis prie­mo­nė­mis, to­dėl  mi­nia­tiū­ros net so­viet­me­čiu  pra­sprūs­da­vo pro cen­zū­rą, daug jų į Va­ka­rus iš­ve­žė už­sie­nie­čiai. Kiekvieno paveikslo  temą išreiškia išdidintas pagrindinis objektas, o smulkios, kruopščiai atrinktos  antraplanės detalės įneša daug papildomos informacijos, sukuria erdvę minčiai. Poetiški paveikslų pavadinimai, trumpučiai ir talpūs autorės komentarai padeda atskleisti temą, kurti asociacijas. „Dainavos klodai“ iškelia pačius giliausius istorinius aspektus: paskutinio ledynmečio baigtį Dainavos krašte, kraštovaizdžio formavimąsi: ežero gimimą, tundros kantrybę, smėlynų delčią, ąžuolynų  karaliją, šaltinių akis, Čepkelių raistą, skambančias pušis,  žmogaus apsigyvenimą Dainavos kraštuose, jo pasaulėjautą, neatsiejamą nuo gamtos, pirmykštę buitį: luotą – pirmąją keliavimo priemonę, drevinę bitininkystę, titnagą, naudotą ugniai įskelti, buities ir karybos įrankiams gaminti, iš balų rūdos 700 metų lietą geležį, prieš 7000 metų merkiniškių pradėtą naudoti juodąją keramiką, vėlesnių laikų įvykius:  kryžiuočių užpuolimus, Punios gynėjų auką, Dainavos žemės paminėjimą 1253 m. karaliaus Mindaugo laiške, Vytauto Didžiojo laiškus, rašytus kryžiuočių ordino magistrui iš Senosios Varėnos, itin skaudžią Dainavos polonizaciją, užsitęsusią iki 1939-ųjų, spaudos bei  ir lietuviškų mokyklų draudimą, Perlojos respubliką, dzūkų tremties kelią iš Dainavos į Sibirą, Sąjūdžio vėją, prasidėjusį 1988-aisiais, mažają Rudnelę, esančią Dainavos girioje prie Skroblaus upelio.

Bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius, išsakė mintį, kad  toks istorijos „vaizdumas“, kuriame puikiai dera  piešinių simboliai ir talpus tekstas, bus įdomus ir lengvai suprantamas jaunimui, kad susipažinę su šia knyga jie „užsikabins“, pradės giliau domėtis gimtojo krašto istorija.

Dzūkiškas Advento dainas atliko Varėnos kultūros centro  folkloro ansamblis „Žeiria“, vadovaujamas Vaidos Naruševičiūtės.