Filmas „Senoji Varėna“

Kovo 26-ąją dieną Varėnos viešoji biblioteka pakvietė į jubiliejinį Senosios Varėnos renginį –susitikimą su filmo „Senoji Varėna“ kūrybine grupe. Į susitikimą Andriaus Ryliškio vidurinėje mokykloje atvyko scenarijaus autorė Nijolė Baužytė, montažo režisierius Vincas Bazys, režisierė Stasė Keinienė ir garso režisierius kompozitorius Algis Apanavičius.

Nijolė Baužytė pasakojo, kaip kuriamas ciklas „Mūsų miesteliai“. Senoji Varėna turtinga ir miškais, ir vandens telkiniais, ir istorija, ir įdomiais žmonėmis, todėl yra ką parodyti. Jai sunkiausia buvo iš gausybės faktų atrinkti grynuolius, leidžiančius kuo tiksliau ir autentiškiau atskleisti miestelio unikalumą. „Paprastai medžiagos būna tiek daug, kad tenka ją sprauste sprausti ir neišvengiamai kažko atsisakyti. Dažniausiai yra parodoma iki 25% nufilmuotos pokalbių medžiagos. Visiškai normalu, kad jūs pasigedote kažko, kažko pasirodė per daug. Natūralu, kad  mažiausiai filmas  patinka būtent vietiniams gyventojams. Labiausiai miesteliais žavisi tie, kurie niekada ten nesilankė arba lankėsi retai“. N. Baužytė apgailestavo, kad Lietuvos kaimai tuštėja, vaikų ir jaunimo gretos sparčiai retėja ir tai neteikia optimizmo. Režisierė juokavo, „pats bjauriausias kūrybinės grupės narys yra operatorius, kuriam niekada neįtinka oras. Lija – jam blogai, saulė šviečia – blogai, apsiniaukę – blogai, rūkas – visada blogai. Ir kaip jis vis dar filmuoja? Bet nufilmuoja ir viskas gerai“. Autorė akcentavo, kad Senoji Varėna, yra išskirtinė dėl dviejų dalykų: „miestelis, vienas iš nedaugelio, kuris buvo padalintas į dvi dalis – lenkų ir Lietuvos ir antrasis – turi tiltą, per kurį 1939 metais žengė Lietuvių kariuomenė į Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą. Būsimas Smetonos žentas vyresnysis leitenantas Valiuškis palei tiltą pakėlęs kardą sukomandavo: žengte marš į Vilnių. Tai buvo Varėnos žvaigždžių valanda ir šį faktą reikia būtinai pažymėti. Žmonių minios stovėjo ir verkė, matydami šį sukrečiantį vaizdą, kai Lietuvos kariuomenė ant žirgų įžengė į okupuotą Vilniaus kraštą“.  

Vincas Bazys ir Stasė Keinienė teigė, „viena iš svarbiausių užduočių – pagauti miestelio dvasią. Mums atrodo, kad filmuojant Senosios Varėnos gatveles, žmones tai pavyko“.  

Algis Apanavičius, sukūręs muziką 170 filmų ir spektaklių, pasakojo, jog „muziką rinkti yra nelengva. Kiekvienam epizodui – vis kita muzika, atspindinti pristatomą laikotarpį: viduramžius, karą, pokarį, partizaninį laikotarpį ar dabartį“.  Kompozitorius filmui pritaikė savo sukurtą muziką. Darbas „Mūsų miestelių“ kūrime yra ne tik įdomus, bet ir teikiantis jaunatviškumo ir entuziazmo. Senoji Varėna įsiminė kaip šaunių, tikrų lietuvių ir didelio optimizmo bei humoro jausmą turinčių, vaišingų ir svetingų  žmonių kraštas.

Susitikime dalyvavo filmo „Senoji Varėna“ herojai: dr. Gražina Jaronienė, prof. Stasys Vėlyvis, Vytautas Kaziulionis, Antanina ir Danielius Zalieckai. Jie stengėsi įamžinti skirtingą ir vis kitokią Senosios Varėnos istorijos detalę. Gražina Jaronienė, ilgametė Senosios Varėnos Čiurlionio draugijos skyriaus pirmininkė ir steigėja, didžiausią dėmesį skyrė Senajai Varėnai kaip M. K. Čiurlionio gimtinei. Pateikė daug žinių apie Glūko miške veikusias tuberkuliozės (džiovos) sanatorijas.

Šio filmo iniciatorius ir rėmėjas profesorius Stasys Vėlyvis pasakojo apie savo brangią gimtinę Pirmąją Varėną ir už kadro likusias kaimo istorijos detales, 1941-1944 metų laikotarpį. Jo nuomone, filmas galėjo būti ir geresnis, bet kas nepadaryta šiandien, tą visada galima padaryti rytoj. Senojoje Varėnoje dar yra žmonių, turinčių ką papasakoti, todėl tikėsimės sulaukti ir ketvirtosios filmo dalies. „Turbūt niekas taip negali pažeminti žmogaus ir visos tautos, kaip panieka savo istorijai, savo šaknims, kaip bandymas kažką nutylėti. Gili mintis: kokia valdžia bebūtų, viskas kartojasi. Vieni nutyli, tai kas jiems nenaudinga, kiti atėję prisimena tai, kas buvo nutylėta, bet nutyli tai, kas jiems netinka. Tai neobjektyvus istorijos vertinimas, todėl ypač svarbu išgirsti istoriją iš pirmų lūpų“. Į tai N. Baužytė atsakė, kad svarbiausi filmo aspektai buvo M. K. Čiurlionis, nauja bažnyčia, okupacija, lenkmetis, miestelio padalinimas į dvi dalis, poligonas ir Lietuvos kariuomenės žygiavimas.

Vytautas Kaziulionis dėkojo filmo autoriams, komentavo režisierės minėtą faktą apie Senosios Varėnos tiltą, skyrusį du skirtingus kraštus. Antanina ir Danielius Zalieckai pasidalijo prisiminimais apie audimo darbą ir dėkodami už filmą, scenarijaus autorei N. Baužytei padovanojo pačių išaustą staltiesę.

Varėnos meras Vidas Mikalauskas pasveikino kaimo bendruomenę su gražiu jubiliejumi ir padėkojo  už filmą, kuris yra svarbus visam Varėnos kraštui.

Lietuvių liaudies dainas „Pavasaris“ ir „Beržai“ padovanojo Varėnos kultūros centro jaunimo folkloro studijos ansamblis, vadovaujamas Vaidos Naruševičiūtės.