Gandrai visada grįžta namo

Norėdami paminėti Gandrų sugrįžimo dieną ir  kuo greičiau prisikviesti pavasario šilumą bei saulę, kovo 29 dieną Pilvingių bibliotekoje vaikai susirinko į popietę „Gandrai visada grįžta namo“. Ši tema pasirinkta ne atsitiktinai, juk biblioteka yra Gandrų gatvėje, kurioje kasmet apsigyvena 6 gandrų šeimynos. 

Bibliotekininkė Ona Jauneikienė  papasakojo apie nacionalinį Lietuvos paukštį – gandrą, o vaikams  reikėjo pasakyti, kaip dar kitaip vadinamas šis paukštis. Daugiausia pavadinimų žinojo Emilija Brusokaitė: busilas, gužas, gužutis, starkus. Dalyviai sekė Kazio Borutos pasaką „Gužučio ir gervės piršlybos“, deklamavo eilėraščius apie gandrą: Meilės Kudarauskaitės „Gandradienis“, Anzelmo Matučio „Gandro meškerė“, Alekso Dabulskio „Gandro darbas“, Kristijono Donelaičio „Parlėkė gandras“, pasakėčios „Lapės ir gandro čėsnis“ ištrauką,  skaitė lietuvių liaudies mitologines sakmes „Sužeistas gandras“, „Nušauta laimė“, „Gandro kerštas“, patarles, priežodžius, pastebėjimus, minė mįsles, kurių atsakymai – gandras, pamėgdžiojo gandro garsus, džiaugsmingai mokėsi greitakalbių: „Gervė gyrūnė gyrėsi gerą girą girioj gėrusi“ ir „Lėkiau, lėkiau, lėkiau“ bei skaičiuočių, žaidė žaidimą „Skrido gandras per ūlyčią, per ūlyčią“. Vaikai sužinojo, kaip iš gandro elgesio spėjamas oras. Gandrai išskrisdami numeta plunksnų, kurios laikomos laimės simboliais, todėl vaikams teko paieškoti bibliotekos knygų fonde „savo laimės“. Geriausiai sekėsi Andriui ir Ernestui.                                                Vyko Manto Jancevičiaus dokumentinio filmo „Gandrai visada grįžta namo“, kurio CD bibliotekai padovanojo Lietuvos ornitologų draugijos narė Živilė Jauneikaitė, peržiūra. Vėliau, vaikščiodami kaip gandrai – aukštai keldami kojas, vaikai ieškojo gandro vaišių, kurias jis atneša parskrisdamas. Jas suradę vaišinosi, gėrė arbatą.

Atsisveikindami vieni kitiems linkėjo pirmą kartą pamatyti skrendantį gandrą, kad darbuose būtų greiti ir spartūs, ne tupintį, kad nebūtų lėtapėdžiai.