Gyva tarmė – gyva kalba

Gegužės 17 d. Marcinkonių  bibliotekoje paminėti Tarmių metai. Organizuota popietė „Tarmė gimtoji“.

 Renginį pradėjusi  bibliotekininkė  L. Skorbienė  visus susirinkusius pasveikino  dzūkų tarme, priminė, kad lietuvių kalba itin turtinga ir unikali savo tarmėmis ir patarmėmis, perskaitė linksmą  dzūkišką eilėraštį „Dzūko dzienos“. Jaunieji bibliotekos  skaitytojai Aivaras Grinkevičius, Nojus  Maziliauskas, Robertas  Kamandulis   tarmiškai   sekė pasakas „Kelmeli, kelmeli, aukščyn“, „Skūpas gaspadorius“, porino anekdotus apie suvalkiečius, dzūkus, žemaičius, minė mįsles. Visi popietės  dalyviai įdėmiai klausė  Margionių  klojimo teatro įkūrėjo Juozo Gaidžio įgarsintos pasakos „Pasaka apie Joną“. Vaikai patys kūrė dzūkiškus pasakojimus įvairių paveikslėlių motyvais, dalyvavo viktorinoje „Iš tarmiškų žodžių lobyno“, turėjo atspėti jau nevartojamus tarmiškus žodžius, susipažino su literatūros paroda „Tarmė mūsų protėvių kalba“. Mąstė apie tautinės tapatybės išsaugojimą, apie savo tarmės – protėvių kalbos – puoselėjimą ir perdavimą ateinančioms kartoms. Juk gimtosios kalbos gyvybė – tarmėse ir žmonėse, o lietuvių tarmės yra kalbos puošmenos.