Paroda Onai Balčiūnienei-Tamulevičiūtei - 100

„Ji graži tėvynės ilgesy...“ ( J. Aistis)
Birželio-liepos mėn. Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriuje veikė spaudinių paroda, skirta iš Varėnos krašto kilusios rašytojos Onos Tamulevičiūtės-Balčiūnienės (slp. O. B. Audronė) gimimo 100 metų sukakčiai paminėti.

balciunieneOna Tamulevičiūtė-Balčiūnienė gimė 1913 m. birželio 25 d. Burokaraistėlės kaime. Mokėsi vietinėje pradžios mokykloje, Merkinės progimnazijoje, Alytaus ir Kauno gimnazijose. 1935–1937 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete lituanistiką, 1942-1943 m. Vilniaus universitete – vieną semestrą mediciną, vėliau vėl lituanistiką. Dirbo Kauno, Vilniaus apylinkių teismuose, žurnalo „Karys“ redakcijoje. Dalyvavo Merkinės ateitininkų, Alytaus skautų, Kauno studentų šaulių „Sajos“ korporacijos veikloje.
1944 m. pasitraukusi į Vokietiją, toliau studijavo lituanistiką Tiubingeno universitete, dirbo knygų leidykloje „Patria“, bendradarbiavo tremtinių spaudoje. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Niujorke. Dirbo lituanistinėse mokyklose, bibliotekoje, knygų leidyklose. Buvo veikli visuomenininkė skautų, ateitininkų, šaulių organizacijose. 
Pirmieji eilėraščiai spaudoje pasirodė 1937 metais. Bendradarbiavo „Karyje‘ ir „Naujojoje Lietuvoje“. Daugiau reiškėsi Vakarų Vokietijoje leidžiamoje lietuvių spaudoje. Pirmas didesnis pasirodymas   - 1947 m. dalyvavimas almanache „Tremties metai“. Čia jos poezija apibūdinta taip: „Jos eilėraščiai – egotistinė lyrika ir patriotika. Forma – mažiau ketureilių, daugiau ištisinių, nesuvaržytų vaizdų“ (Lietuvių dienos. – 1960, rugsėjis, p. 9). Pirmoji poezijos knyga „Beržų pasakos“ išėjo 1952 m. Stamforde, JAV. Joje publikuojami 1935–1947 m. eilėraščiai, rašyti Lietuvoje bei Vokietijoje. Apie šią poezijos knygą Jonas Aistis žurnale „Aidai“ (1952, Nr. 7, p. 329) rašė :„... jos poezija yra specifiškai moteriška ir įvairi savo forma.. Ši knyga yra subrendusios poetės žodis. Ji gražiai įsijungia į mūsų moteriškos lyrikos tradiciją.“ 1966 m. Londone „Nidos“ leidykla išleido antrąjį eilėraščių rinkinį „Žingsniai takeliu“. 1969 m. pasirodė ir trečioji poezijos knyga „Tik tau ir man“, o 1998 m. Vilniuje išleistas eilėraščių rinkinys “Amžini vasariai“. Jame rasime eilėraščių, skirtų Brokaraistėlei, Perlojai, Merkinei. Poetė yra išleidusi ir mažiesiems skirtą rinkinėlį „Laužai ir kibirkštėlės“ – 1972 m. Jos eilėraščiai buvo spausdinami „Aiduose“, „Draugo“ kultūriniame priede, „Laiškuose lietuviams“, „Tėviškės žiburiuose“, literatūros metraščiuose „Pradalgė“, „Gabija“, „Lietuvių poezijos antologijoje“ (1951, p. 668-669). ir kt. Poeziją spausdino O.B. Audronės slapyvardžiu.
Kūryboje vyrauja jaunystės prisiminimų, gimtųjų namų ilgesio ir meilės, religiniai motyvai. Pasak literatūros tyrinėtojo Vinco Aurylos „čia apstu gražių, lyg akvarelė skaidrių Dzūkijos gamtos vaizdų, lyrizmo, pakilios pasaulėjautos, jaunystės žaismo, nerimo ir meilės. Rinkiniuose atgyja prabėgusių metų ir paliktos tėviškės ilgesio, susimąstymo ir nerimo vaizdai: švyti linksmi, be rūpesčių jaunystės pavasariai, tvirtu maršo žingsniu žengia Lietuvos kariai, iš istorijos miglų išnyra karžygių kapų kauburėliai, pirkelėje likusios senelės raukšlėtas veidas “ (Vincas Auryla Lietuvių egzodo vaikų ir jaunimo literatūra: 1945-199. T. 2 .- Kaunas, 2003, p. 116).    O. B. Audronės poezijai būdingas dainingumas. Eilėraščiams muziką kūrė Juozas Bertulis, Petras Matekūnas ir kiti garsūs išeivijos kompozitoriai.
Savo autobiografijoje, išspausdintoje leidinyje „Egzodo rašytojai“ (Vilnius, 1994) Ona Tamulevičiūtė - Balčiūnienė rašė: „Tebesiilgiu savo gražiosios tėviškės su visais šeimos mielaisiais, kurie jau anapus, nes gyvų aplankyti ar atsikviesti neturėjau galimybės. Susitiksime Amžinybėje, kur bus Viešpaties palaima visiems. Tikėkimės.“
Rašytoja mirė 1999 m. balandžio 14 d. Niujorke. Urna su jos pelenais gegužės 22-ąją atvežta iš JAV ir palaidota Burokaraisčio kaimo kapinaitėse.   O.B. Audronė sugrįžo į savo mylimą tėviškę visiems laikams.