Akademiko Jono Grigo knygos sutiktuvės tėviškėje

Antroji mokslą populiarinanti akademiko Jono Grigo knyga „Kokiame pasaulyje gyvename“, išleista 2012 m. Vilniaus universiteto leidykloje, pernai buvo sutikta Lietuvos mokslų akademijoje, o šią vasarą palydėta į akademiko tėviškę – Kabelius, kur birželio 7 d. knyga buvo pristatyta kraštiečiams. J. Grigo teigimu, Lietuvos mokslų akademija ir Kabeliai – dvi jam pačios svarbiausios vietos.

Renginį organizavo Kabelių bibliotekos ir kultūros darbuotojos Antanina Kibirkštienė, Danutė Valentukevičienė. Knygos sutiktuvėse dalyvavo leidėjas, žurnalistas Danielius Mickevičius, atsargos pulkininkas Algimantas Vyšniauskas, Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška, Varėnos viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Verutė Tamulienė ir kultūrinių ir edukacinių projektų, renginių, parodų organizatorė Vita Sinkevičiūtė, Varėnos viešosojoje bibliotekoje savanoriaujanti Marina Shandoruk, atvykusi iš Ukrainos, Khmelnitsky miesto, VSAT Varėnos rinktinės Kabelių užkardos vadė Dalia Tumosienė ir tie kabeliškiai, kurie neabejingi žymaus kraštiečio mokslinei veiklai.

Akademikas knygos pristatymą pradėjo T. Hukslio žodžiais: „Pasaulis yra šachmatų lenta. Figūros – visatos reiškiniai, o žaidimo taisyklės – gamtos dėsniai. Kas su mumis lošia kitoje lentos pusėje, mes nematome. Bet jis lošia teisingai, tiksliai ir kantriai – nemokšiškumo netoleruoja“. J. Grigo nuomone, nemokšiškumui įveikti reikia mokslo žinių. Jeigu visuomenė normaliai veikia, tai mokslininkai laboratorijose, universitetuose kuria žinias, tomis žiniomis naudojasi įstatymų leidėjai, seimo nariai. Tuos įstatymus valdžia teisingai taiko ir gerina visuomenės gyvenimo kokybę, o visuomenė finansuoja mokslą. Sutrikus tokiam sinergetiniam ryšiui, šalyje pakinta gyvenimo kokybė.

Žinių kūryba nėra populiari. Palinkę prie kompiuterių, išgyvena tai, ką Sokratas vadina „košmaru“. Žmonės tampa ne kūrėjais, bet informacijos šifruotojais. Deja, žinių, padedančių suprasti, kokiame pasaulyje mes gyvename, reikia vis daugiau.

Knygos autorius, aptardamas skyrių „Kas vyksta aplink mus?“, teigė, kad didžiausi stebuklai dažnai nepastebimi, kaip nepastebėta ir tai, kad modernusis pasaulis iškilo iš stiklo. Būtent stiklas ne tik pagerino buitį ir žmonių gerovę, bet ir paspartino mokslo pažangą. Akademikas klausė, kodėl mus vis labiau apima naftos troškulys ir ar baigiasi nafta? Ką žada atominio renesanso jaudulys ir kuo gresia atominiai džinai? Kokie anglies dioksido iššūkiai ir cheminio užterštumo mastai ir pavojai?

Kalbėdamas apie cheminį užterštumą J. Grigas pateikė įdomų pavyzdį. Amerikiečių žurnalistas Deividas Evingas Dunkanas atliko eksperimentą, t. y. Stokholmo universiteto chemikas A. Bergmanas ištyrė D. E. Dunkano kraują. Tyrimų rezultatai šokiravo. Pasirodo, D. E. Dunkano organizme rasta tiek cheminių medžiagų, lyg jis būtų dirbęs chemijos gamykloje pačiomis kenksmingiausiomis sąlygomis. Ištyrus keletą tūkstančių JAV žmonių, jų kraujyje rasta 148 chemikalai!

Ne mažiau svarbūs kituose skyriuose nagrinėjami klausimai. Dar iki šiol nežinoma visatos pradžia. Neaišku, kaip atsirado atominės ir elektromagnetinės jėgos. Kiek yra erdvės ir laiko dimensijų? Kas yra tamsioji medžiaga? Autorius trumpai aptarė skyrių „Kas vyksta mumyse?“: kokia pasaulio pažinimo logika, intuicijos, tikėjimo ir netikėjimo klausimus ir t.t.

Danielius Mickevičius, patyręs žurnalistas ir redaktorius, teigė, kad knyga „Kokiame pasaulyje gyvename“ yra nuostabi – ir maketas, ir išdėstymas. Tai greičiau ne paprasta knyga, o žinynas. Žurnalistas prisipažino, kad jam įdomiausias skyrius „Kas vyksta mumyse?“. Kaip mums reikia gyventi šiame sudėtingame pasaulyje?

 D. Mickevičius mokslininkui pažėrė pozityvios kritikos: kodėl autorius knygos pavadinime praleido tokį svarbų įvardį „mes“ – „Kokiame pasaulyje mes gyvename“? Laimė, kad knygoje bent Sokratas prisimintas, nes pratarmėje J. Grigas teigia, kad jau nesusikalba mokslininkai su humanitarais. „Tai palaukit, Sokratas buvo mokslininkas ar humanitaras? O Platonas, Aristotelis kas buvo? – klausė akademiko D. Mickevičius. – Nelaimė, kad mokslas nuėjo nežinia kur, o humanitariniai mokslai nebelaikomi mokslais. Esu tikras, kad ta nelaimė atneš dar didesnes nelaimes. Ir naftos bus, ir visko – mūsų nebus! <...> Kalbant apie mokslą, gyvenimas nė kiek nepasikeitė, nežiūrint tų didžiulių pasikeitimų mokslo srityje.<...> Mokslas turi eiti per mane. Žmogus be šaknų, be tradicijų, be savo dvasinio pasaulio yra tuščias. Mūsų dvasinis pasaulis yra svarbiausia. Mokslas – rizikingas žaidimas“.

Algimantas Vyšniauskas kvietė renginio dalyvius pasvarstyti, kokie žmonės yra labiausiai vertinami: ar tie, kurie nuolat šmėžuoja televizoriaus ekrane, ar tie, kurie darbais garsina Lietuvos vardą? „Perskaitęs abi profesoriaus knygas, suvokiau, kad mano žinios apie pasaulį yra labai labai kuklios. Prof. J. Grigo knyga kelia esminius klausimus: kas mes esame, kur einame ir kur nueisime? Mano profesija yra susijusi su fizika, todėl tenka apgailestauti, kad mokslo pasiekimai dažnai militarizuojami.– kalbėjo A. Vyšniauskas. Jo nuomone, mokslo pasiekimai ir juos kuriantys mokslininkai Lietuvoje nesulaukia reikiamo dėmesio. Nepaisant to, džiugu, kad šitame krašte yra tokia iškili asmenybė kaip akademikas.

Viešnios iš Varėnos viešosios bibliotekos pasidžiaugė, kad pirmoji prof. J. Grigo knyga buvo pristatyta Varėnoje. Jo knygos yra iš tiesų populiarios, ir tai žmonėms svarbu.

Marcinkonių seniūnas Vilius Petraška priminė karčią tiesą, kad kaimai vis labiau nyksta, yra tokių kaimelių, kuriuose gyvena po 1-3 žmones. Labai svarbu, kad žymūs kraštiečiai, dalyvaudami kaimo renginiuose, kelia kaimo lygį, kultūrą.

Apibendrindamas akademikas šyptelėjo: „Kokia čia aš įžymybė: laipioju į obelis, kone kasdien gaudydamas bičių spiečius, raviu daržą“. Profesorius padėkojo už D. Mickevičiaus mintis, pabrėžė, kad iš tiesų žmogaus prigimtis nepasikeitusi, bet pasaulis tapo pavojingas, ir kišti galvą į smėlį, galvojant tik apie dvasinį pasaulį, nereikėtų.
 

Danutė Valentukevičienė