Gudakiemio metraštis Stasio Stacevičiaus publicistikoje

Birželio 8 dieną Gudakiemio bibliotekos darbuotoja Birutė Plieskytė sukvietė kaimo bendruomenės narius į kraštotyros vakarą „Ir kaimą, ir žmones menu“. Ilgai sudarinėjo renginio programą, derino ją su skaitytojais, galinčiais papasakoti, ką nors įdomaus iš kaimo istorijos, gražiu žodžiu paminėti Gudakiemio žmonės, stengėsi, kad būtų įdomu, nuoširdu.

Tik perskaičiusi kraštiečio poeto, eseisto ir žurnalisto Stasio Stacevičiaus esė „Tango su dviračiu po Dzūkiją“ ištrauką: „O ir dabar gal nežinai, ant kieno kaulų ar pelenų stovi tavo namai“ („Respublika“, 2012, kovo 6), B. Plieskytė suprato, jog renginys tikrai bus įdomus ir nenuobodus, jeigu remsis Stasio kūryba. Gudakiemio bibliotekoje surinkti visi jo darbai, publikuoti periodinėje spaudoje 1996-2012 metais, straipsniai apie poetą, kūrybos vertinimai. Po truputį atskiros pastraipos, sakiniai ar vos keli žodžiai apie Gudakiemio kaimo žmogų, rodos, visai nereikšmingą įvykį, istorinę atmintį, išbarstyti po periodiką, sugulė į turiningą, ištisinį, pasakojimą, kuris ir tapo renginio pagrindu.

„Neturėtų būti gūdu tame Gudakiemyje, juolab, kad jo pavadinimas kilęs ne nuo žodžio „gūdus“, o nuo „gudas“ ir „kiemas“... ir gal nebuvo jie gudiški, gal labiau panašėjo į narsių jotvingių palikuonis“, - rašė padavime apie kaimo kilmę („Valstiečių laikraštis“, 2002, vas. 9). Renginio dalyviai stebėjosi: „nejaugi Stasys taip gražiai, įdomiai ir taikliai rašė“ ir prisipažino, kad skaitydavo jo eseistiką per daug nesigilindami, o perskaitę, laikraštį atidėdavę į šalį. Renginyje Gudakiemio gyventojai iš naujo atrado savo kraštietį, deja, jau iškeliavusį amžinybėn. Bibliotekininkei pacitavus S. Stacevičiaus kūrinių ištraukas, dalyviai įsijungdavo į diskusijas, dalindavosi atsiminimais apie kaimo žmones, įvykius, stebėjosi, jog kraštiečio straipsniuose – visas kaimo metraštis. Prisiminti narsūs knygnešiai Juras ir Martynas Miliai, Kazys Barysas, 1918 metų Lietuvos kariuomenės kūrėjai – savanoriai Balys ir Šimas Miškiniai, Jonas Ašmantas, senolis bitininkas Julius Čaplikas, jo sūnus Antanas, mokytoja Ona Ramanauskienė, keistuolis vėliavininkas Benediktas Navickas-Barzdelė, tulžmingos moterys ir kt.

Organizuota paroda, kurioje periodinės spaudos straipsniai, nuotraukos iš asmeninių albumų, gyventojų asmeniniai daiktai, apdovanojimai, ranka užrašyti prisiminimai. Parodoje dar kartą atgimė kaimo įvykiai, žmonių likimai, istoriniai momentai.

Renginys tęsėsi beveik tris valandas, niekas neskubėjo skirstytis, dalyviai jautėsi svarbūs, išklausyti, pagerbti. Kartais pasitaikydavo, jog nuomonės išsiskirdavo, kildavo ginčas, tačiau susitaikyti padėdavo garbaus kraštiečio žodžiai. „Na, ir taikliai apie tave sakė S. Stacevičius – tulžminga moteris“, - ne kartą nuskambėjo ši frazė. „O tu ar gi nesi tokia pat tulžminga moteris“, - atsakydavo priešininkė. Toks „žodžių mūšis“ priversdavo nusišypsoti ir baigti ginčą.

Gudakiemio bibliotekos darbuotoja Birutė Plieskytė dėkoja visiems, prisidėjusiems organizuojant renginį, kuriant jaukią atmosferą: Juozui Žalnierauskui, Aldonai Juknevičienei, Onai Gavelienei, Jadvygai Pašukonienei, Česlovui Skaržinskui, Jonui Ramanauskui, Gintautui ir Mindaugui Barysams, Vytautui Raulioniui, Marytei Skerniškytei, Ritai Vilčinskienei.