Papasakoti gyvenimą

Vasario 15 dieną Žilinų bibliotekoje vyko Justino Marcinkevičiaus poezijos skaitymai.
 

Mokytoja Aušra Jachimovičienė ir bibliotekininkė Aldona Valatkevičienė pasakojo apie kūrėjo asmenybę ir kūrybą, rėmėsi Viktorijos Daujotytės mintimi: „kai ištari  - Justinas Marcinkevičius, nebūtina  išvardyti jo parašytų knygų ar pelnytų apdovanojimų. Iškilaus poeto vardas žinomas ir be to. „Kalbant apie poetą, tinka sakyti - žemė. Ir vienintelė, ir visuotinė, ir pažadėtoji.  Gyvenimas - galima   pridurti. Meilė. Pareiga - neišvengiamai“. Mokytoja Galina Kmieliauskienė parengė vaizdo medžiagą. Ekrane rodytos skaidrės, atspindinčios įvarius poeto gyvenimo momentus. Skambėjo J. Marcinkevičiaus balso įrašas. Kūrėjas skaitė eilėraščius „Tokia yra meilė“, „Tie langai“, „Atsisveikinimas“, „Toli, toli“ ir kt. Renginio dalyviai pakviesti paskaityti Justino Marcinkevičiaus širdimi išgyventų eilėraščių, prisiliesti, atrasti iš naujo, ar tik pirmą kartą susipažinti su didžio poeto eilėmis.  Skambėjo įvairių laikotarpių, skirtingos tematikos kūriniai. Pasirinkti buvo iš ko, juk J. Marcinkevičiaus kūrybos pynėje daugiau nei 1500 eilėraščių, apie 150 išleistų knygų.

Pacitavus J. Marcinkevičius mintį, „visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes  dažnai  taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtume“, dalyviai vieni kitiems pasakė daug gražių žodžių, gerų palinkėjimų.