Prisimintas Antanas Kalanavičius

Rugsėjo 14 dieną Nedzingės pagrindinės mokyklos skverelyje vyko literatūros popietė „Jei mano tėvynė tik šita šlyno griova“, skirta 20-osioms poeto Antano Kalanavičiaus mirties metinėms paminėti. Renginį vedė bibliotekos darbuotoja Irena Krutulienė.

Renginį pradėjo Nedzingės pagrindinės mokyklos moksleivė Aistė Kašėtaitė Marytės Kontrimaitės eilėraščiu „Žodis, kurio neišgirsi“, skirtu A. Kalanavičiui. Laisvalaikio ir renginių organizatorė Stanislava Monkevičienė atskleidė nelengvą poeto gyvenimo ir kūrybos kelią. Moksleivės Augustina Golambiauskaitė, Kristina Jaruševičiūtė, Aistė Kašėtaitė skaitė eiles iš rinktinės „Ne akmenys guli“. Mokytojas Albertas Jakubavičius – rašytojo Juozo Apučio prisiminimus, parašytus po jo viešnagės gimtojoje A. Kalanavičiaus sodyboje Sapiegiškės kaime, kuomet J. Aputį iki pat sielos gelmių sukrėtė A. Kalanavičiaus uždaras gyvenimo būdas, vienatvė, drovumas, vargana kasdienybė, buitis. Skambėjo ištraukos iš Perpetua Dumšienės atsiminimų apie A. Kalanavičių knygos „Dulkėto erškėčio ugny“, prisimintas poetės Juditos Vaičiūnaitės palinkėjimas: „Tegu jo gimtasis žvyringas akmenuotas vieškelis veda tiesiai į skaitytojų širdis“.

Į popietę atvyko kraštietė, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narė Dana Volungevičienė, rengianti spaudai pirmąją eilėraščių knygelę. Visi maloniai klausėsi jos skaitomų poezijos posmų.