Girių profesorius, lietuvybės puoselėtojas

Varėnos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (I aukšte) veikė spaudinių paroda, skirta iškilaus šviesuolio ir mokslininko Tado Ivanausko gimimo 130-osioms gimimo metinėms paminėti. Ji supažindino su Tado Ivanausko leidiniais bei literatūra apie profesoriaus gyvenimą ir mokslinę veiklą.

Nors žinomas Lietuvos gamtininkas, profesorius akademikas Tadas Ivanauskas gimė 1882 m. gruodžio 16 d. Lebiodkoje, dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, tačiau jo gyvenimas susijęs ir su   Varėnos rajonu. Šiame krašte prasidėjo artimesnė jo pažintis su miškais, upėmis, ežerais. Dar prieš I pasaulinį karą profesorius atklysdavo į Musteikos apylinkes medžioti. „Musteika buvo man jau gerai pažįstama, nes per medžiokles ne kartą esu joje lankęsis. Dar paauglys būdamas svajojau apsigyventi šiame krašte. Savo žmonai dažnai pasakodavau apie tas girias ir apie Musteikos kaimą, tad ji persiėmė mano svajonėmis, o būdama pedagogė, tikėjosi įkurti tame kaime pradinę mokyklą. Ilgai nesiruošėme. Pakinkėme arklį, sudėję į vežimuką reikalingiausius namų apyvokos daiktus, ir 1918 metų lapkričio 14 dieną iš Lebiodkos pamažėli patraukėme į Musteiką“, - prisimena Tadas Ivanauskas knygoje „Aš apsiprendžiu“ (Vilnius, 2010, p. 205). Mokyklai pusę savo namo užleido Miškiniai. Visam mokymo procesui vadovavo Honorata. Tadas Ivanauskas organizavo mokinių ekskursijas į gamtą, rūpinosi vaizdumo priemonėmis, vykdė su mokiniais praktikos darbus. Pristigus vadovėlių, sąsiuvinių, jis pėsčias keliaudavo į Vilnių ir parnešdavo reikalingų mokyklos reikmenų.
Deja, lietuviškai mokyklai Musteikoje buvo lemta gyvuoti vos vieną žiemą. Balandžio mėnesį lenkams užėmus Musteiką, Tadas Ivanauskas buvo persekiojamas, todėl teko taip gražiai pradėtą darbą nutraukti, mokinius palikti ir kuo greičiau trauktis gilyn į Lietuvą.
Kaune T. Ivanauskas įsitraukė į mokslinę, kultūrinę ir visuomeninę veiklą,. Jis dalyvavo įsteigiant Aukštuosius kursus, vėliau – universitetą, profesoriavo jame, įsteigė Gamtos tyrimo stotį, Zoologijos sodą, muziejų, Ventės rage – Paukščių žiedavimo stotį, Žuvinto rezervatą, rengė mokslines ekspedicijas, rūpinosi gamtosauga.
Vėliau, jau dirbdamas Kauno universiteto profesoriumi, T. Ivanauskas nuolat atvažiuodavo į Musteiką, bendraudavo su vietos gyventojais, studijuodavo gamtą ir jos reiškinius. Jis iki gilios senatvės mėgdavo vaikščioti po Čepkelių raistą, praleisti naktį raiste prie laužo.
Savo knygoje „Gamtininko užrašai“ (Vilnius, 1982, p. 91-150) Tadas Ivanauskas vaizdingai aprašė Gudų girią, kurioje jis „praleidęs nemažą ir gražiausią savo gyvenimo dalį, su šautuvu rankoje ją išbraidžiojęs skersai ir išilgai, susipažinęs ne tik su giria, bet ir su jos gyventojais bei jų papročiais.“ Leidinyje profesorius pasakoja apie Gudų girios įžymybę – Čepkelių raistą , Musteikos kaimą, drevinę bitininkystę, lietuviškos mokyklos Musteikos kaime įkūrimą. T. Ivanauskas su meile rašo apie Merkį, kuris jam buvo brangiausias ir gražiausias iš visų pasaulio upių. „Bene gražiausias Merkys tarp Valkininkų ir Varėnos. Jis čia vingiuoja, raitosi didelėm ir mažom kilpom; krantai daugiausia apaugę miškais, kurie dažnai tik siaura juosta dunkso abipus upės, sudarydami tarytum galeriją, iš viršaus pridengtą senų, aukštų medžių šakomis“, - rašė akademikas.
Tadas Ivanauskas mirė 1970 m. birželio 1 d. Kaune.

                                  Parengė   Elena Glavickienė
Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja